Skip to content

Planas pasikėsinti į R. Ivanauską kalėjimo ligoninėje

Visame pasaulyje vyrauja tendecija, kad tik teismas ir tik teismas gali nuteisti žmogų. Vienų šalių teismai yra tokie kaip ir privalo būti – nešališki. Kitų, apžėlusių korupcija ir kenčiančių nuo postsovietinio palikimo priima šališkus ar dažnai nupirktus sprendimus. Lietuvoje nebestebina, kad į keistas istorijas vis įsivelianti Lietuvos Ryto žurnalistė, pati dalyvaudama kaip liudytoja apklausose, vėliau aprašo savo vojažus pas tardytojus trečiuoju asmeniu. Jos šališki straipsniai nieko nebestebina, ir net nebepiktina. Tik pagal gramatinių klaidų skaičių galima nuspręsti ar alkoholiui buvo nuolaidos ir pirktas valstybinis, ar taške pas Seriogą, velniaižin kuo skiestas antifrizas, nuo kurio galima pusdieniui aptuisti. Nemaža skaitytojų lažinasi ką šįkart vartojo žurnalistė. Tai juokingas visuomenei didelės grėsmės nekeliantis padarėlis.
Pavojingesnė už ją yra kalėjimo slaugė, kuri savo emocijų ir kvailo pykčio vedama užmiršta už ką gauna algą kalėjimo ligoninėse. Sužinojus, kad Raimundas Ivanauskas, aklas vyras, kuris apkaltintas prisidėjimu Kauno pedofilijos žudynėse, viena iš kalėjimo slaugių suraganėjo ir įsijautė i Mirties Angelo vaidmenį. Rūta Baltušytė Sakalauskienė socialinėje medijoje facebook ėmė girtis, kaip apkartins aklo žmogaus gyvenimą kalėjimo ligoninėje. Taikys jam bananų dietas bei kitaip tyčiosis, o gal ir nužudys, neaišku ką pasufleruos budele pasijautusios slaugės iškrypusi fantazija.
Citata iš pokalbio:
Rūta Baltušytė Sakalauskienė. Na jei paklius į mano rankas -pagydysim. Vegetarinis maitininimas gydo visas ligas. Kokią savaitę bananų dieta ir praregės.”
Iš spaudos pranešimų apie paviešintus skandalus Kalėjimų departamente, susidaro įspūdis, kad valstybinės institucijos valosi, nors ir išgyvena ne lengviausius laikus. Demokratiškoje valstybėje, kokia ir yra Lietuva, budelio vaidmenį prisiėmusiai slaugei kalėjimo ligoninėje ne vieta. Toks žmogus visiškai negali dirbti su ligoniais, nes išnaudoja savo profesiją šlykštiems savo darbams, taip pat kaip išnaudojo greitosios pagalbos felčeris prieš aštuonerius metus prievartaudamas sąmonės netekusias nepilnametes.
Paviešiname šią informaciją ne vien todėl, kad jei kas negero atsitiktų kalinčiui aklam Raimundui Ivanauskui visuomenė žinotų kas troško jam blogio ir kas galimai prikišo nagus, bet ir todėl, kad kai kurios ligoninės atkreiptų dėmesį į šitokio tipo slauges- mengeles ir ligonius laikytų nuo jų per šautuvo šūvį. Nesvarbu ar tai paprasta, ar kalėjimo ligoninė. Niekas negali tapti savo juslių ir asmeninių fantazijų nevaldančios slaugės auka bei įkaitu.
Myra Kovalski

Prakeiksmas arba koduota žinutė – “žinantiems”

Prabėgus pusantriems metams po Deimantės pagrobimo iš jos namų internete ėmė plisti keista žinutė, o gal užkalbėjimas kaltiesiems Kauno pedofilijos byloje. Autorius šių žodžių taip ir nebuvo surastas.
“Nė vieno nebeliks gyvųjų parazitų tarpe. Kai paslaptis juoda – šešėlis baisiai ilgas. Patrumpintas jis bus ligi šaknies. Vienu sprigtu nuspjauta bus kas gyva, bet negyva…

Bevardžiai domino – Sistemos elementai – keli sraigteliai, jų nedaug. Jie dar yra, bet jų jau nebėra. Visi jie nulemti nueiti nebūtin. Ir tai natūralu – visuomet šitaip būna – jie dingsta tylomis, net nesupratę, kas įvyko. Kalti jie patys, pasirinkę taip gyventi – pavegetuoti sočiai, bet trumpai…

Kas dengia dumblą, tas nueis į dumblą. Tai normalu – tenai jam ir vieta, nes pats ją pasirinko. Kad nesupranta, ką padarė – jo paties bėda. Tas, kas daryti gali, bet nedaro, tas – naivus. Kas saugo juodą paslaptį – savęs nesaugo. Kad paslaptis nebūtų atverta – užvertas bus kiekvienas, kas iš jos pavalgė…

Tai dėsnis, kuriuo remiasi Tamsa. Inkognito gyventi kūnui patogu, bet sielai – pražūtinga. Kai gyvastis nutrūks, suprasi – kur buvai įbridęs. Juoda slaptis juos pririša, kaip šunį. Ir jie neturi kito kelio, tik – nuo būdos ir vėl iki būdos. Jie pasirašo tam, kad nesucyps, kada kažkas kastruos jų balsą. Nuo tos dienos gerklė jų virs tik vartais pilvui. To, kas jau pašlerbė iš juodo lovio, lemtis juoda, nes jis – jau nurašytas. Bevardžiai domino yra todėl bevardžiai, kad lengva būtų sunaikint…

Ir tai natūralu, nes tas, kuris neturi vardo – yra nepasiskelbęs, už ką ir vardan ko gyvena. Vaikus jau darote bevardžiais. Bevardžiais ir beveidžiais.

Pasaulis pasibaigs tuokart, kada bevardžių skaičius viršys skaičių laisvų, save pareiškiančių žmonių.

Kad Žodis buvo Pradžioje – jūs žinot. Kad Žodis, tai Įvardijimas, Žodis – Vardas – jau užmiršot. Tai kas bus Pabaigoj?

Žinok – ir vėl bus Žodis. Tas Žodis bus vieta tolesnio būvio.

Tik tiek.

Net tiek.

Tu pasakyk, kad išeitis yra. Jinai yra viena.

O slypi – drąsoje ištarti žodį. Skubėk sakyt!”

cur

Galimus Pedofilus gynusiųjų vargai ir ašaros po ketverių metų

Štai ir vėl išaušo gegužės 17 -osios  rytas. Panašus  kaip ir prieš ketverius metus. Atsigręžus atgal – kas įvyko per tuos ketverius metus. Klonio žmonės tampomi po teismus.  Kauno pedofilijos byla lyg rankovė išversta į išvirkščią pusę. Ieškoję teisybės tapo kaltinamaisiais. Tai būdinga visoms pedofilijos byloms, į kurias įsivėlę neliečiamieji, klano bei valstybinės mafijos atstovai. Tą minėjo ir Lietuvoje besilankiusi Belgijos princesė Žaklin de Croy. O kaip sekasi to nematomo, bet stipraus klano atstovams, kuriems už Deimantės vaikystės atėmimą buvo paauksuoti delnai, pakeltos pareigos ar politiniai reitingai?

Nebesutiksime Kauno gatvėse žymiosios L. Stankūnaitės advokatės Loretos Kraujutaitienės. Moters gyvybė tyliai užgeso, suėsta vėžio vos prieš mėnesį. Ir tik šykšti žinutė, dėka skaitytojos Ramunės mažai skaitomam portale šmėkštelėjo, kad  L. Stankūnaitės advokatė jau iškeliavo anapus. Lietuvos  Rytas net nesiteikė apie tai pranešti, nors noriai cituoja bet kokius N. Venckienės pasisakymus, kad vėl paeskaluoti  numarintą pedofilijos  bylą.

Garsusis teisėjas V. Kondratjevas, atidavęs Klonio mažylę į gličius biologinės motinos nagus, neatsižvelgdamas nei į mergaitės nuomonę, nei į sąlygas kuriomis ji privalės gyventi, jau  nebe teisėjas. Po kraupios avarijos 2014 spalį, per kurią žuvo ir jo kolegė – teisėjas Lemtis tyliai nusivilko  teisėjo mantiją bei pasitraukė į gyvenimo šalikelę.

Lietuvos liberalų sąjūdžio  pirmininkas Eligijus Masiulis dabar išgyvena labai sunkias ir neramias dienas. Prieš maždaug ketverius metus N. Venckienei sviesti žodžiai, kad ponia N. Venckienė turi  labai didelį apetitą http://www.15min.lt/naujiena/rinkimai-2012/rinkimai2012-naujienos/eligijus-masiulis-ponia-venckiene-turejo-labai-dideli-apetita-631-264324, garsiausiai skalijančiam liberalui grįžo bumerangu. Jis buvo STT pričiuptas su   106 000 eurų kyšiu, kuriuos galimai perdave MG Baltic viceprezidentas R. Kurlianskis.

MG Baltic savininkas D. Mockus, skandalingai susijęs su rusiškomis tarnybomis, pasirodo palaikantis šiltus santykius su Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininku. Tai puikiai paaiškina, kodėl D. Mockui priklausanti LNK televizija buvo taip tendencingai nusiteikusi  Kauno pedofilijos byloje ir viena po kitos gimdė į eterį laidas, advokataujančias L. Stankūnaitę ir baloje nuskendusį A. Ūsą. Ar D. Mockus paskolino ir savo ryžtingąją, kruvinuoju Gebelsu praminta anstolę S. Vaicekauskienę, brutaliai su robokopų gauja įsibrovusia į N. Venckienės tėvų namus, išdaužius langus ir aplink stovinčius iš siaubo besimeldžiančius žmones, istorija nutyli.  Kai D. Mockus konfliktavo su  Mitnijos vadovu  a. a A. Gurecku, pas ji taip pat paryčiais braudavosi žymioji anstolė, taip sukeldama psichologinį terorą. Mitnijos vadovas  neišlaikė ir nusižudė.http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/kaune-nusisove-buves-bendroves-mitnija-vadovas-a-gureckis-59-105306 Kas dar be pedofilijos  riša Lietuvos liberalus su įtakingais, turtingais  ne be rusu tarnybų šleifo verslininkais?  “Jei jūs manęs neginate, eisiu ten kur mane gins!”- drėbė pedofilija apkaltintas A. Ūsas savo buvusiems bendrapartiečiams pilietininkams ir staiga jį choru  ėmė ginti  Lietuvos liberalų sąjūdis.

Už kiek, Masiuli?

Ir kokius fokusus parodysi bei nustebinsi Lietuvą, kad išsirangyti iš kaltinimų korupcija?

O gal tu, Eligijau Masiuli, jau esi mušta korta, nuvarytas arklys?

E. Masiulis pyksta ir grasina, kažką labai įdomaus paviešinsiąs, meta užuominas ir į N. Venckienę, kaip numarintos pedofilijos simbolį. Anot jo, jis nesislėpsiąs ir įrodysiąs savo tiesą. Beje kur jis gali slapstytis? Maskvoje, šalia Raudonosios Aikštėje, gulinčios iškamšos?

Grasinti  Lietuvoje neverta, ne tik jei tau į nugarą šnopuoja R. Šimašius, bet ir jei STT išdrįso surasti kyšį. Galios plokštės po E. Masiulio kojomis jau išslydo ir jis nuleistas į unitazą. Kažkada taip pat grasino ir a. a A. Ūsas, E. Masiulio bendrapartiečio V. Ūso pusbrolis, kai buvo apkaltintas pedofilija ir 2010 06 13, šiltą birželio sekmadienio pavakarę prieš teismą, nuskendo sprindžio gylio kūdroje,prieš tai pajautęs tuometinio teisingumo ministro R. Šimašiaus alsavimą į pakaušį. http://simasius.blogas.lt/mano-liudijimas-apie-keturracio-motociklo-vairuotoja-292.html

Generalinės prokuratūros pasiūlyta  A. Ūso mirties priežastis susipynė folkloru:

  1. Nusprendė Ūsas išgerti visą prūdą
  2.  Kaip pasakoje, nepaklausė patarimo, gėrė iš balutės vandenėlį ir blogai baigė.
  3. Ūsas ieškojo savo pirštinės, dėl to ir į kūdrą įlipo, tikriausiai nardė ir ieškojo savo pirštines, o pataikė ant bebrų, išsigando ir prigėrė. Dėl visko kalti bebrai.
  4. Atvažiavo, išjungė pavarą, nulipo nuo keturračio, nusiėmė šalmą ir prigėrė.
  5. Dar gali būti, kad tas Ūsas yra feniksas (atgimstantis po kremacijos iš pelenų). Ką gali žinoti?

O koks scenarijus kurpiamas Liberalų sąjūdžio pirmininkui?

Myra Kovalski

41 362242

 

 

 

Kas muilina virvę liberalui E. Masiuliui?

“Lietuvos politinė sistema toliau ritasi į dugną. Mūsų visų kantrybę ir pinigus siurbia korupcija, siauri grupiniai interesai, valdžios skandalai, melas, arogancija ir žmonių mulkinimas. Populistai dirbtinai kursto žmonių viltis ir veda šalį į pragaištį. (…) Kam dabar Lietuvoje rūpi įstatymų paisymas ir teisingumas? Kam rūpi Lietuva, kuri kasryt keliasi ir eina į darbą? Mūsų visuomenė reikalauja moralios ir atviros politikos. (…) Principingumas, sąžiningumas ir reiklumas sau – tai pagrindinės mūsų veikimo gairės.” (Liberalų Sąjūdžio manifestas).

Ir štai tau žinia – Seimo narys Eligijus Masiulis, Liberalų Sąjūdžio vadovas įtariamas 100 000 eurų kyšio ėmimu, pinigai rasti jo namuose.

Viešai pasirodo politikų, kelių žurnalistų pasisakymai.

“Prisiminkime pastaruosius dvejus trejus metus, kaip kalbėdavo tie patys liberalai spaudoje, televizijoje, kaip buvo cituojami straipsniuose. Jie visą laiką moralizuodavo kitus rodydami, kokie patys yra šventi, skaidrūs, tyri, kokie visiškai kitokie. (…) Aš ne pirmą dieną esu politikoje, todėl galiu patikslinti, kad žodis „neliečiamieji“ yra netikslus. Yra tie, kurių neleidžia liesti, ir tie, kuriuos leidžia liesti. Po šios dienos įvykio kiekvienas mąstantis politikas turi užduoti sau klausimą, kam tai naudinga: buvo neliečiami, o dabar tapo liečiami. Minčių kyla įvairių. Kad vyko tokie dalykai seniai, matyt, yra vieša paslaptis. Bet kodėl dabar staiga viskas pasikeitė ir neliečiami tapo liečiami? (Rolandas Paksas “Nenorėčiau būti Eligijaus Masiulio vietoje”. http://www.respublika.lt).

“Sakau tai be jokio sarkazmo, nors žinau šiek tiek daugiau apie tave nei skelbiama žiniasklaidoje. Nes ir Prezidentė tavo ministravimo metais privačiuose pokalbiuose kalbėjo, kad esi pats korumpuotiškiausias ministras. Matyt operatyvinių žinių turėjo nemažai. Nors dėl manęs tu draskei savo akis ne vieną kartą, bet pasirodo jos pas tave patį buvo labai jau „kiauliškos“.” (Viktoras Uspaskichas. Nesvarbu, kad pavogė – svarbu, kad atsistatydina? Arba šią savaitę mačiau, kaip miršta valstybė. http://www.delfi.lt).

„Stebino, kad buvo tylima, nei STT, niekas jų nepačiupinėja. Tai, kad dabar pačiupinėjo sveikintinas dalykas. Manęs visiškai nenustebino, dar labai mažos sumos“ (Petras Gražulis. BNS).

Iki šiol kaip žiurkės urvuose tyli žurnalistai Bruveris, Vinokuras, Tapinienė, Miliūtė, Pumprickaitė… Tyli Tapinas, kuris dvi dienos iki Masiulio kratų rašė: “Kas nutiko, bičiuliai, klausiu jūsų? Kas mums nutiko? Kodėl 26-aisiais Nepriklausomybės metais mes dar bijome laisvai kalbėti? (…) O baimė yra užkrečiamas, viską naikinantis ir per širdis plintantis virusas. Ir jis jau liečia mūsų jaunimą. Kodėl gi ne – jeigu baimės virusui atveriame duris, jis ima tai, ką turime geriausio. Ir tada darosi baisu – didžiausia mūsų ateities investicija, tikroji Nepriklausomybės karta, Laisvės vaikai irgi jau bijo.” (Andrius Tapinas. Įskųs, kaip Dievą myliu, įskųs. http://www.delfi.lt). O tai kodėl tu, A.Tapinai, tyli? Ko tu bijai? Tapinienės, kuri garbino E.Masiulį jos vedamoje laidoje? Ar tau atrodo, kad viskas gerai dėl įtarimų 100 000 eurų kyšio ėmimu? Ar Jus visus ištiko šokas? Ar Jūs nematote, kad esate apgailėtini? Įsivaizduokite, kaip Jūs visi dabar lotumėte, jeigu aš būčiau paėmusi 100 eurų?

O kur R.Valatkos sveikas protas? Buvęs ar esamas politinės partijos Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio konsultantas, 2015-05-18 lrytas.lt paskelbęs, kad tikisi padėti šiai augančiai politinei jėgai siekti aukščiausių tikslų, tik taip nukonsultavo Masiulį?

Teisingai parašė Viktoras Uspaskichas, kad iš viešų pasisakymų aišku:  “Pasirodo, nesvarbu, kad pavogė, svarbu, kad atsistatydino. Nes jis labai sąžiningas, principingas, bėda, kad sučiupo – juk toks sąžiningas.“

Sąžiningumo Liberalų Sąjūdžiui nesuteiks A. Guogos ketinimai tirti liberalus melo detektoriumi. Juk pedofilijos byloje melo detektorius taip pat rodė, kad A.Ūsas ir L.Stankūnaitė meluoja, tačiau tai netrukdė nei E.Masiuliui, nei jo bendražygiams žeminti manęs ir mano bendražygių. A.Ūso giminaičiai iki šiol yra Liberalų Sąjūdžio nariai ir darbuotojai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, jog asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį. Ir šiuo metu įstatymas nedraudžia E.Masiuliui viešai pasakyti, kad jis kyšio neėmė, paaiškinti, kaip tos šimtatūkstantinės grynųjų sumos atsirado jo namuose. Masiulio tyla yra gynybos taktika, kad neprisikalbėtų. Ieškomi ir svarstomi būdai pasiteisinimui.

Galbūt ponui Masiuliui viskas ir baigsis gerai. Galbūt viską susitvarkys. Galbūt įrodys savo “tiesas”. Galbūt kainuos tai kainuos.

Esmė ne tai, kad jis bus nuteistas. “Švogerių krašte” ir be teismo žinomos kyšininkų pavardės. Esmė ta, kad lazda turi du galus.

Masiuli, Masiuli, kaip tu niekinai mane, kai aš gyniau bejėgį nuskriaustą vaiką.

Kaip tu žeminai visus, padėjusius man kovoti.

Tu buvai apkaltos iniciatorius. Tu kalbėjai apie partijos “Drąsos kelias” likvidavimą.

Gal iš tiesų, Masiuli, nuvažiuok į V.Uspaskicho pirtį, kad jis tave išvanotų, išmokytų, kaip reikia atsiklaupti prieš tiesą, sąžinę ir Dievą.

“Veidmainy, pirma išmesk rąstą iš savo akies; ir tuomet aiškiai matysi, kaip išmesti krislą iš savo brolio akies“ (Naujasis Testamentas, Evangelija pagal Matą 7:5).

 

 

Neringa Venckienė

_sss

 

“Garliavos byloje visi bus nuteisti. Tuo jau pasirūpinta”

Šiaulių apygardos  teismo pirmininkas B.Kalainis : “Garliavos byloje visi bus nuteisti. Tuo jau pasirūpinta”

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Boleslavas Kalainis savo pusbroliui Romualdui Drigotui papasakojo, kaip buvo rengiamasi vadinamos Garliavos bylos dalyvių, Neringos Venckienės įkurto judėjimo “Drąsos kelias” teismui.

“Tuo jau pasirūpinta, visi jie bus nuteisti, o Neringos Venckienės vieta už grotų”, – taip savo pusbroliui sakė “teismo pirmininkas”.

R.Drigotas kreipėsi į “Laisvo laikraščio” redakciją, ir papasakojo apie savo pokalbius su įtakingu teisėju. Jis taip pat parašė pareiškimus prezidentei, Generaliniam prokurorui, Seimo pirmininkei, Aukščiausio teismo pirmininkui, Šiaulių apygardos teismo pirmininkui, kuriame išdėstė jam žinomas aplinkybes, ir patarė šiam teismui nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

Šiaulių apygardos teismas kol kas garsėja kaip itin korumpuota įstaiga – pats B.Kalainis išgarsėjo tuo, kad masiškai išdavinėdavo leidimus spec. tarnyboms klausyti žurnalistų pokalbių.  Dar B.Kalainis išgarsėjo tuo, kad tyčia, žinodamas, kad siunčia į kalėjimą nekaltus žmones, nuteisė šiauliečius Tatjaną ir Ričardą Malinauskus. Pagal suklastotus Šiaulių ONTT įrodymus ir “slaptų liudininkų” žmonės buvo nuteisti kalėti.

“Bet kuris teisėjas ar advokatas žino, kad negalima pripažinti kaltu ir nuteisti žmogaus, remiantis “slaptų” liudininkų parodymais, – LL tokią teisėjų praktiką komentavo buvęs VSD pareigūnas Aurelijus Beržinis, – yra Europos žmogaus teisių konvencijos išaiškinimas, kad negalima žmogaus teisti pagal “slapto” liudininko parodymus, tačiau Lietuvos teisėjai spjauna ant tos konvencijos – jie tiesiog bijo tokios struktūros, kaip ONTT, kuri daro tokius didžiulius pinigus iš narkotikų prekybos. Teisėjai bijo tiek ONTT, tiek ir STT, nes yra priklausomi nuo specialiųjų tarybų. Šios gali bet kada sekti teisėjus ir daryti prieš juos provokacijas. Gali bet kada teisėjams pamesti kokį kyšį ir žiūrėti, ar jie užkibs. Todėl teisėjai ir bijo spec. tarybų. O dėl to žmogaus – tai aš neabejoju, kad teisėjai (Šiaulių apygardos teismo Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė) tyčia jį pasodino, žinodami, kad nuteisia nekaltą žmogų.  Esmė tokia, kad Šiaulių teisėjai nevertino bylos medžiagos ir neatliko savo pareigos tik dėl to, kad bijojo Šiaulių ONTT – todėl ir perrašė tą kaltinimą į nuosprendį. Todėl teisėjai padarė nusikaltimą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nevertindami bylos medžiagos. Teisėjai puikiai žinojo, kad jie negali nuteisti žmogaus, jeigu byloje yra įslaptintas liudininkas. Turi būti kažkas daugiau, kas patvirtintų šiuos parodymus. Tada teisėjai tyčia, savanaudiškais tikslais dėl kyšių ir griauna žmonių gyvenimus. Tai nėra tik kaltinimų perrašymas į nuosprendžius – tai yra sąmoninga kasdieninė tokių veikėjų veikla, kai jie kas rytą galvoja  – šiandien turiu tokias bylas, ir iš ko aš šiandien užsidirbsiu”.

Pareiškimas

2016-04-14

Romualdas Drigotas

Iš žiniasklaidos sužinojau, kad 2016 m. vasario mėnesį Šiaulių apygardos teisme prasidėjo Garliavos įvykių dalyvių baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, susijęs su pedofilija ir kitais veiksniais.

Negalėdamas būti abejingu dėl šio teismo proceso ir būdamas pilietiškas, noriu Lietuvos Respublikos institucijų vadovams pateikti man žinomą informaciją ir motyvus:

2012-2013 m. susitikimuose su giminaičių (pusbroliu Boleslovu Kalainiu, buvusiu Šiaulių apygardos teismo pirmininku, dabar – Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas) Šiaulių mieste mes dviese kalbėjomės apie Garliavos pedofilijos įvykius ir teisėją Neringą Venckienę. B.Kalainio ir mano nuomonės ir požiūriai buvo skirtingi, nes skyrėsi nuomonės dėl teisinių, politinių, žmogaus teisių aspektų šioje byloje.

B.Kalainis man akcentavo, kad jis, užimdamas aukštą postą Lietuvos teisinėje sistemoje, realiai žino iš anksto sutvarkytą „scenos scenarijų“, taktiką ne tik dėl Garliavos įvykių dalyvių teisenos sumodeliavimo, bet mūsų šalies teisėjai, prokuratūra ir policija nori parodyti, kaip bus susitvarkyta „teisėtais ir teisingais principais“ su išsišokėliais – nepaklusniąją teisėja N.Venckiene.

N.Venkcienė realiai ir faktinai kalba apie Lietuvos Respublikoje jai žinomų teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų tarpe vyraujančias protekcijas, neteisėtus veiksmus bylose, pažintines, interesų, finansines ir korupcines įtakas bei  šešėlinius poveikius savavadžiavimui atlikti arba užmaskuoti per savo kolegas.

B.Kalainis ne kartą man yra paatviravęs, kad jis pats yra dalyvavęs susitikimuose su generalinės prokuratūros, policijos departamento prie VRM vadovybe, Aukščiausiojo teismo pirmininku, VRM ministerijos pareigūnais – kur buvo aptarti išankstiniai veiksmai ir „taktika“, pasirengiant susidorojimu (pritaikant policinės valstybės metodika) su nepaklusniąją teisėja N.Venckiene.

B.Kalainis man susitikimuose yra minėjęs, kad jis yra įtakingas ne tik Šiaulių regiono teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų tarpe, bet ir jo įtaką gerai priima, vertina ir realizuoja teisėtvarkos institucijos.  B.Kalainis man gyrėsi, kad jis policijos generalinį komisarą V.Grigaravičių vertina ir laiko savo geru bičiuliu, nes jam V.Grigaravičius „už gerą darbą“ ir lojalumą policijai atsilygino vardiniu apdovanojimu, kuris puošia B.kalainio kabinetą.  Aš buvau pakviestas į jo kabinetą ir padarytos bendros su B.Kalainiu nuotraukos atminimui. B.kalainis savo kabinete parodė ir kitus gautus įvertinimus ir apdovanojimus iš prokuratūros ir teismų.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad B.Kalainio biografijoje nėra paminėtas jo biografijos faktas dėl tarnybos armijoje Maskvoje, susijęs su MVD ir KGb jaunų kareivių apmokymu, tolimesniame mokyme rinkti informaciją, daryti įtaką kitoms struktūroms, siekiant palankaus rezultato darbe ir įvaizdžio visuomenėje. Šis aspektas tik patvirtina, kad to meto Rusijos karinė struktūra ir sistema (MVD ir KGB) B.Kalainio atžvilgiu padirbėjo neblogai jo karjeros eigai teisėtvarkoje mūsų šalyje.

5. B.Kalainis man kategoriškai ir principingai pasakė, kad į Garliavos įvykių dalyvių ir teisėjos Venckienės verkšlenimus, dejavimus ir akių draskymus prieš policijos veiksmus – jei šių asmenų bylų nagrinėjimas vyktų Šiaulių apygardos teisme – teisinis verdiktas tikrai nebūtų palankus N.Venckienei ir jos šalininkams.

B.Kalainis man pridūrė, kad tokie asmenys su N.Venckiene priešakyje turi atsidurti už grotų. N.Venckienės pasisakymai ir argumentavimai prieš Lietuvos teismų sistemą ir prokuratūrą – daro jam gėdą kaip piliečiui ir kaip teisėjui, nes teršiamas teisėjo vardas mūsų visuomenėje.

Iš pokalbio su B.kalainiu supratau, kad jis turi daug informacijos apie minėtą bylą – pagal kokį planą ir modeliavimą bus veikiama, ir kokie straipsniai bus pritaikomi Garliavos įvykių dalyviams. Iš to, ką susitikimuose su B.Kalainiu 2012-2013 m. jis  man ne kartą sakė – apie savo negatyvią nuostatą teisėjos N.Venckienės atžvilgiu, šiandien manau, kad yra parengta taktika, kaip susidoroti su teisėja N.Venckiene ir jos šalininkais, nes šiame teisme (Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkais B.Kalainis) – 2016 m. vasario mėn. prasidėjo baudžiamosios bylos, susijusios su Garliava, nagrinėjimas.

Iš B.Kalainio man suteiktos informacijos akivaizdu, kad šiame teisme teisingumas bus tik imituojamas, sumodeliavus „hibridinį teisingumą su policinės sistemos šleifu“ – pažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių principus.

Galima tai bus panašu į iš anksto suderintą šachmatų lentą. B.Kalainis man sakė, kad jam gėda dėl N.Venckienės pasisakymų ir veiksmų Garliavos įvykių fone, tačiau ir pačiam B.Kalainiui turėtų būti gėda dėl tokio fakto – Šiaulių apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriuje patarėja ir padėjėja dirba Indrė Galvanauskaitė, kuri 2014 m. žiniasklaidoje buvo įvardinta kaip išmanių aferų meistrė, sugebanti suklastoti dokumentus ir parašus.

B.Kalainio „skaidrios etikos ir moralės“ padėjėją Indrę galvanauskaitę patraukė baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. „dokumento klastojimas“. Šios veikėjos aferų nagrinėjimas vyko Panevėžio rajono apylinkės teisme. Mano giminaitė V.Beleckaitė man yra sakiusi, kad B.Kalainis jai yra minėjęs, kad jis sugeba pagelbėti policijos ir teisminiuose reikaluose ne tik savo klasės draugams  iš buvusios Vaškų vidurinės, Virgilijui Mačėnui, kuris šiuo metu dirba Panevėžio rajono kelių policijos viršininku – padedant nukenksminti B.mačėnui iškeltus kaltinimus ikiteisminiuose tyrimuose. V.beleckaitė paminėjo, kad B.Kalainis jai sakęs, kad jam „pavyko“ savo įtaka suderinti su Panevėžio rajono teisėjais – kaip pravilkinti arba užtęsti savo padėjėjos I.Galvanauskaitės baudžiamąją bylą, ir kaip užbaigti šį nagrinėjimą suėjus senaties terminui. Tokiu būdu po „šešėliniu“ sparneliu buvo uždengta B.Kalainio padėjėjos I.galvanauskaitės nusikalstama veika iš esmės. Darytina skaidri išvada, kad verdiktą pasirašęs Panevėžio regiono teismas dėl galvanauskaitės senaties termino  su prokuroru padirbėjo skaidriai ir ir iš peties, motyvuotai ir išsamiai.

Šiaulių apygardos teismo pirmininko sudaryta komisija neva „svarstė“ B.Kalainio padėjėjos Galvanauskaitės etikos ir moralės veiksmų nesuderinamumą ir įvaizdžio pažeminimą, tačiau B.Kalainis savo autoritetu ir iškalba patikino, kad jo padėjėjos moralės ir etikos lygis ir kokybė – visiškai atitinka B.Kalainio interesams ir jokiu būdu Galvanauskaitės veikla, moralė ir jos etika nepažeidžia Šiaulių apygardos teismo teisėjų gero vardo.

Tvirtai manau, kad tokioje negatyvioje aplinkoje ir išankstinėje sumodeliuotoje schemoje Garliavos įvykių dalyvių baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra negalimas, nes bus pažeisti teisingo teismo principai: teisingumas, moralė, garbė ir sąžinė.

Dėl to, kas išdėstyta šiame rašte, prašau Šiaulių apygardos teismo pirmininką įvertinti B.Kalainio realų nusišalinimą nuo šios bylos iš esmės.

Šiaulių apygardos teismo pirmininkui į mano prašymą žiūrint formaliai ir nekreipiant dėmesio į pateiktus faktus, prieštaravimus teisingumui, etikai, moralei, susidaro realus pagrindas šio teismo teisėjų kompromitavimui ir priimtų teismo verdiktu skaidrumui ir objektyvumui.

Aukštai pakilusi teisėjo B.Kalainio karjera sustojo ir pradėjo svyruoti, nebaigiant kadencijos termino – kai B.Kalainis užsiėmė sankcijomis prieš Lietuvos žurnalistus, sankcionuodamas jų pokalbių pasiklausymą. Tokie B.Kalainio veiksmai panašūs į sovietinės milicinės valstybės modelį, kur jis buvo apmokytas veikti karinės žvalgybos Maskvoje. Tokių sankcijų tikslas – užčiaupti šalies žurnalistus ir žiniasklaidą, kurie pateikia faktus apie korumpuotą teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų veiklą.

Teisėjai Venckienei pateiktas sumodeliuotas persekiojimas turi būti atšauktas, o pateikti kaltinimai pripažinti butaforiniais ir klaidingais.

 

Pritariu ir palaikau prezidentės Dalios Grybauskaitės mintims dėl teismuose ir prokuratūroje korupcijos apraiškų ir įvairių negatyvių reiškinių. Teisėjos N.Venckienės paminėtos mintys ir faktai apie teisėsaugos negatyvius dalykus tik patvirtino prezidentės strategines mintis 2014-09-10 d. susitikime su Generalinės prokuratūros vadovybe.

Neseniai aukštus reitingus turėjęs VM ministras Saulius Skverelis iš „ambicijų ir politikavimo Olimpo“ buvo nuleistas  į žemės kasdienybę – neteko šio posto. “Lietuvos rytui” jis pripažino, kad ‘esu niekas”. manau, kad S.Skvrenelio savikritiški žodžiai yra teisingi, nes šis veikėjas norėjo Lietuvoje būti antras po Dievo, pranokstanta savo ambicijomis Seimo pirmininką, ir  garsėjantis savo prieštaringais pasisakymais kitų insituticjų vadovams.

 

Man yra žinoma iš mano pusbrolio Kalainio teiginių, kad S.Skvernelis glaudžiai bendradarbiavo su Kalainiu asmeniniais ryšiais, parengiant veiksmų, bendros taktikos prieš N.Venckienę ir Garliavos įvykių dalyvius. Iš šio “Lietuvos ryto” straipnsio, cituojant eksministro Skvernelio žodžius, kad “gal kada nors apie Graliavą parašysiu tais, kas dar nėra paviešinta. Tiesa netruks išaiškėti” matyti, kad šis veikėjas gali būti neparankus ir sudaryti nepatogumų savo geriems graugams poliicjos pareigūnams, kurie modeliavo Garliavos šturmą .

Būtų malonu, jeigu “nieku” save vadinantis Skvernelis išsipasakotų, ir papasakotų apie Garliavos “metodiką” – tvirtai manau ir konstatuoju, kad šiandien teisėtvarka nėra skaidri, ir kol tai tęsis, tol N.Venckienės sugrįžimas nėra galimas. nes ji  būtų sudorota pagal “gerų draugų” parengtą metodiką

.surreal

 

Supuvusios sistemos traukuliai išvydus P. Gylį

Tvarkos ir teisingumo partijai pasiūlius Vidaus reikalų ministru skirti profesorių Povilą Gylį, išlindo Lietuvos „gražuoliai”, sistemos varžteliai: Skvernelis, Čiuldė, Bruveris, Valatka. Pasirodė ir „imbierinių sausainių” autorės rašliava. Ūso antrininkas Čiuldė nepatingėjo ta pačia tema parašyti net du straipsnius. Keista, kad iki šiol nepasirodė propagandinio laikraščio alkoholikės rašinėlių. A.Butkevičius net sukvietė Socialdemokratų valdybą dėl kandidatūros svarstymo, nors niekada iki šiol to nėra buvę.

„Valdyba galvoja, kad tai nėra tinkamas kandidatas dėl įvairių priežasčių – dėl to, kaip jis į politiką atėjo, visi aspektai buvo išvardyti, dėl to, kad sistema turbūt prieštarautų“, – teigė G.Kirkilas.

Įsimintiniausia buvo „reitingų favorito” S.Skvernelio išsakyta nuomonė dėl P.Gylio siūlymo į ministrus. „Bet koks veikėjas, kuris yra patekęs į valdžią violetinio nesusipratimo būdu, kada buvo žudomi žmonės, luošinami jų likimai, atkreipkite dėmesį, kokio masto ten buvo padaryta afera aukojant mažametę mergaitę, tai yra mažų mažiausiai spjūvis visuomenei ir teisėsaugai į veidą“, – sakė S.Skvernelis.

Daugumai Lietuvos žmonių 2012 m. gegužės 17 d. – Lietuvos valstybės gėdos diena, S.Skverneliui – pasididžiavimo. Algirdas Patackas rašė: „Nebeatpažįstu Lietuvos, jos valstybės, už kurios atkūrimą dėjau parašą. Pagrobta mergaitė, paslėpta nuo artimųjų ir visuomenės, pagaliau išvežta nežinia kur. Ir visa tai padaryta valstybės vardu, valstybės rankomis, paklūstant Blogio jėgoms ir joms diriguojant. Tokiu būdu valstybė buvo padaryta bendrininke nusikaltimo prieš mažą vaiką, kuris tiek juridine, tiek teologine, moraline prasme yra pats sunkiausias. Bendrininke, deja, tapo ir tauta, visuomenė, kuri tą lemtingą rytą neišėjo į gatves. Tad šis nusikaltimas turės sunkiai nuspėjamų pasekmių tiek tautai, tiek valstybei.“

Rašinėlio „Kaip aš įsivaizduoju laimę” autoriui S.Skverneliui, 2012 m. gegužės 17 d. – turbūt laimingiausia diena jo gyvenime. Tikėkimės, kad ir kandidatuojant į Seimą, jis neatsisakys laimingiausios jam vietos – Kauno kaimiškosios apygardos.

O kalbant apie profesorių Povilą Gylį, tikrai žinau, kad jis yra nuostabus žmogus. Išsilavinęs, analitiškai mąstantis, kultūringas. Povilas Gylys, kaip ir Jonas Varkala, pasižymi pačiomis geriausiomis žmogaus ir piliečio savybėmis. Net tada, kai kiti nevažiavo į Klonio gatvę, baimindamiesi dėl karjeros, P.Gylys nebijojo. Būtent profesorius išsiskyrė neabejingumu – esmine gero politiko savybe. Povilo Gylio viešai išsakyta nuomonė, paskelbti straipsniai yra argumentuoti ir logiški. Nėra jokių abejonių, kad jis būtų puikiu Vidaus reikalų ministru. Labai gaila, kad Lietuvoje tokiems žmonėms nebeliko vietos į ministrus.

Teisingai Valdas Vižinis parašė feisbuke: “Ką reiškia Gylio paskyrimas VRM ministru politiniam elitui? Tai reiškia priėjimą prie jėgos struktūrų dokumentų, susijusių su Klonio įvykiais.
Tai reiškia galimybę mažų mažiausiai naujai viešai sumaiščiai, o pasijungus jau spėjusioms susiformuoti kad ir mažoms Klonio pilietinio pasipriešinimo struktūroms – naują pilietinio sąmoningumo stiprėjimo etapą (…)”.

Akivaizdu, kad supuvusi sistema prieštarauja dėl profesoriaus Povilo Gylio skyrimo ministru.

 

Neringa Venckienė

dsc02503surrealism

*Garliaviniai*

Kas padoriau: kaltinimus vadinamiesiems Garliavos „pasipriešinimo“ dalyviams tikslinti iki senaties ar tiesiog nebefabrikuoti bylų?

Šiauliuose vos pradėta iš esmės nagrinėti, sisteminėje žiniasklaidoje „Garliavos perversmininkais“ įvardintų asmenų, byla stabdoma. Apygardos teismo teisėjų – Raimundo Jurgaičio [pirmininkas, pranešėjas], Virginijos Žindulienės bei Nijolės Matuzevičienės laukia nelengvas, daug laiko pareikalausiantis darbas: Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės šeštojo skyriaus prokurorei Ritai Poškienei jau antrą kartą teks tikslinti kaltinimus, pateiktus Audronei Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui.

Po pirmosios prokuratūros korekcijos visiems kaltinamiesiems bei jų advokatams nepasidarė suprantamiau, kokiais motyvais vadovaujantis, neaišku kada, nežinia ir keliese ar kas Garliavoje, Klonio gatvėje, įrengė „pasipriešinimo stovyklą“, kurioje nežinia kada ir neaišku kas veikė organizuotoje ar tiesiog bendrininkų grupėje.

Tuo metu, kai palaikydami mažametę mergaitę, prie jos gyvenamosios vietos Garliavoje ėmė rinktis žmonės iš visos Lietuvos, atvykstantieji tebuvo skaitę, girdėję ar internete regėję tėvo D.Kedžio patalpintą pagalbos šauksmą bei įtarimus, kad jo dukra pasakoja apie tai, kas panašu į pedofiliją. Ne vieną mūsų valstybės pilietį sukrėtė valdžios abejingumas, teisėsaugos neveiklumas, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete [vadovas St.Šedbaras] priimtos ir paviešintos išvados tik paliudijo, kad į visus D.Kedžio kreipimusis tinkamai nereagavo nei policija, nei prokuratūra. Generalinis prokuroras A. Valantinas neteko posto. Taigi, jei ir derėtų, ką nors įvardyti Garliavos pasipriešinimo stovyklos organizatoriais, telkėjais, tai bendrininkais tektų pavadinti ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius.

Turiu teisę taip rašyti, nes būtent po St.Šedbaro pasisakymų viešojoje erdvėje į Garliavos Klonio gatvę nuvažiavau pati norėdama suprasti, kas čia vyksta, jei net Seimas prabilo.

Vietiniai nieko ten neorganizavo, nes ir nebuvo įmanoma to padaryti. Juo labiau apsuptyje likę senųjų Kedžių ir Venskų namų gyventojai turėjo keblumų, kai reikėjo vežti mergaitę į pasimatymus su mama. Jokie prašymai ar maldavimai leisti iš kiemo išvažiuoti automobiliui negelbėdavo, nes patys aršiausi „gynėjai“, vėliau tapę kaltintojais, laikydavo užblokuotus vartus. Neva iš kiemo išvežtą vaiką atims… Kaip turėjo elgtis ką tik sūnaus, tėvo, brolio netekusi šeima? Kviesti policiją, kad atlaisvintų kelią? O ar gali skųsti tuos, kurie savanoriškai susirinko tavęs ginti?

Prisiminkite, kaip tuo metu dirbo žiniasklaida. Pastaroji tiesiog reklamavo Garliavos tragediją. Tapo garbės reikalu padėti skriaudžiamiems žmonėms ir mažai mergaitei. Iki pat 2012 metų žmonės būriavosi gatvėje, ne privačioje valdoje. Prie tvoros buvo rengiami koncertai, parodos, rikiavosi gynėjų vėliavos, o atsiradusias palapines bei kaimynų suneštus suolus bei metalines statines laužams sukurti, ko gero, prokuratūra šiandien ir vadina „įrengta pasipriešinimo stovykla“. Tačiau ar buvo bent vienas Garliavos gyventojų skundas, ar nors ką nubaudė vietinės policijos nuovados pareigūnai už kokį nors neteisėtą įvykį tuo metu, kas dabar, prokuratūros valia, „virto“ pasipriešinimu, organizuotomis grupėmis ar bendrininkavimais?

Dar keisčiau skamba prokurorės R.Poškienės perskaityti kaltinimai, kuomet nenustatyti asmenys nenustatytu laiku vienoje ar kitoje viešoje vietoje – lauke ar darbinėse patalpose – stebėjo neva asmeninius gyvenimus ar rinko informaciją neva apie tai, kas asmeniško gali vykti antstolio, advokato kontorose ar net savivaldybės patalpose… Tačiau, kai yra noro bet kokia kaina pritempti kaltinimus, fantazija būna beribė.

Taip prokuratūroje gimė pasakojimas apie tai, kad, tarkime, kaltinamasis Gintaras Banaitis, anot prokurorės R.Poškienės, žinodamas, jog viena persona „yra saugoma policijos pareigūnų“, stebėjo jos kontoros patalpas arba jos veiksmus „Kauno raj. Savivaldybės pastato pirmojo aukšto fojė“ ir apie viską, ką ten galėjo matyti, pranešinėjo nežinia su kuo Garliavos „pasipriešinimo stovykloje“ budinčiai žmonai Violetai Banaitienei. Ši kaltinama tuo, kad kalbėjo su savo vyru telefonu, iš jo išgirdo, ką šis, vaikštinėdamas apie viešas įstaigas, pamatė, ir tą informaciją persakė kitai kaltinamajai, nors gali būti, kad ši tiesiog šalia „stovyklavo“ ir pati nugirdo ką nors. O dabar prokuratūra rimtu veidu tvirtina: tai yra „kišimasis“ į privatų gyvenimą arba duomenų apie jį rinkimas.

Žinote, kas visose šituose kaltinamuosiuose paistaluose šiurpiausia? Ogi tai, kad saugomiesiems asmenims saugumą užtikrinti turinčios specialiosios struktūros akivaizdžiai stokojo kompetencijos arba… joms buvo leista TIK taip saugoti saugomuosius arba TIK tiek teslėpti slepiamuosius…

Priešingu atveju nebūtų nežinia kaip nutekėjusi informacija, kur pietauja prabangusis advokatas, mamos pareigas einanti įslaptintoji L.Stankūnaitė bei pagrobtoji mergaitė. Viešoje vietoje UAB „Timėjas“ kavinėje visus „saugiai“ pietaujančius užfiksavo kaltinamasis R.Ščiglinskas ir dar savo Veidaknygėje tai paskelbė. Vaizdžiai aprašė, kaip žvaliai jautėsi mama, liūdėjo dukra bei aplaidžiai dirbo apsauginiai. Taigi, šis asmuo be leidimo patalpino visai Lietuvai atpažįstamos mergytės nuotrauką bei „neapibrėžtam ratui asmenų“ paskelbė informaciją „apie saugomų asmenų“, o taip pat ir advokato privatų gyvenimą. Ir tai dar ne viskas. Įtardamas, kad būtent Garliavos bylos šleifas pasiekė paties asmeninį gyvenimą, nes pradėtas tikrinti jo verslas, R.Ščiglinskas savo Veidaknygės paskyroje emocingai konstatavo: „Kas vyksta toje Lietuvoje? Sakau – „nachren“! Maidano Lietuvoje reikia. Išsprogdinti visas vyriausybes ir parlamentus ir pastatyti iš naujo!“ Šis protrūkis „uždirbo“ jam kaltinimą, neva jis „viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – nuversti teisėtą valdžią ir šiems tikslams kurti ginkluotas grupuotes“.

Išties solidu…

Išklausiusi tokį kaltinimą R.Ščiglinskui, bandau įsivaizduoti, kaip šis kaltinamasis, praeitame teismo posėdyje skundęsis labai prasta sveikata, gaus kalbininkų komentarą, kuriame bus paaiškinta, ar jo Veidaknygėje paskelbtas sakinys yra raginimas, ar pakartojimas to, ką panašaus ne vienas Lietuvoje kasdien ištaria. Tik visada, atslūgus emocijoms, taikių pasipriešinimų stovyklose nugali sveikas protas bei patirtis. Bet už tokią tautosaką R.Ščiglinskui gresia… „laisvės atėmimas iki penkerių metų“.

Panašiai prisikalbėjo ir kitas šios bylos kaltinamasis – Andrejus Lobovas, bene vienintelis jau turintis du teistumus ir pripažįstantis, kad iki „įvardijimo recidyvistu“ jam nebe daug trūksta, nes nebesuskaičiuoja šiuo metu jam iškeltų bylų.

Anot dar kartą tikslinamo prokuratūros kaltinimo, 2012 metų gegužės 17 dieną, mitinge prie LR Prezidentūros reikšdamas tos juodos, mergaitės paėmimo iš gimtųjų namų, dienos nuotaikas, A.Lobovas pareiškė: „kad reikia Lietuvoje padaryti pučą – perversmą, kad reikia imtis realių veiksmų“. Išvertus į teisininkų kalbą tai reiškia, kad, kaip ir R.Ščiglinskas, „tokiu būdu smurtu ragino pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nuversti teisėtą valdžią.“

Bylos nagrinėjimo eigoje, matyt, paaiškės detalės, bylojančios apie šių kalbų realizavimo galimybes, arba vyrams teks sėsti greta Eglės Kusaitės – ant prisipliurpusiųjų suoliuko…

Kauno Apygardos prokuratūros Kauno apylinkės šeštojo skyriaus prokurorai savo lakią fantaziją pademonstravo dar viename epizode – jis net gynybą nustebino. Tą pačią skausmingąją mergaitės pagrobimo dieną, A.Lobovas neiškentė nepaskambinęs ryškiajai bei elegantiškajai antstolei bei jos telefonu atsiliepusiam apsauginiui, anot kaltinimo, pagrasino moterį nužudyti… išsakydamas tokį tekstą: „perduokit tai šlykštynei, tegu ramiai miega ir tegul ant mūsų ašarų, karoče visų žmonių, dabar tegul ramiai, ramiai miega sau labai gerai. Būkit prakeikti išgamos, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.“

Tą pačią dieną užfiksuotas dar vienas jo skambutis antstolei – jis kaltinamajame akte irgi traktuojamas kaip grasinimas nužudyti: „tave kada nors žmonės apspjaus gatvėje ir labai stipriai apspjaus, supranti? Labai ramiai miegi, žinok, aš tau sakau, tu labai ramiai miegi. Tu neišsivaizduoji, kiek žmonių verkia, kiek žmonių turi neapykantos. Nepasiseks tau gyvenime tikrai, labai nepasiseks. Aš tau linkiu pačio, pačio blogiausio žinok, pačio, pačio blogiausio. Paspringt balutėje tau linkiu, nes dabar visi klaniniai taip ir springsta va taip. Sėkmės tau šlykštyne, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.“

Skaitydama šitą citatą, prisipažįstu, dar kartą pamaniau: jei, prokurorų teigimu, šitas A.Lobovo žodinis srautas apie springimą balutėse yra grasinimas nužudyti, tai ar tik neišsiduoda Kauno prokurorai, jog ir D.Kedį, ir A.Ūsą minėtuose vandens telkiniuose ištikusi mirtis buvo prievartinė?

I. Vasinauskaitė

Tiesos.lt

silence

Sveika mityba

Daugelis galvoja, kad dabar populiarius vaisių ir daržovių kokteilius gerti labai sveika. Kad perkūnas nudaužtų tą, kuris šitą mitą paskleidė. Ar kas tyrė, kokie nauji junginiai susidaro sumaišius 5 ar 6 vaisių ir daržovių sultis? Granatai – sveika, virti raudonieji burokėliai – sveika, bet šios daržovės turi ir be galo daug agresyvių medžiagų. Jos jungiasi su kitų daržovių ar vaisių sultyse esančiomis medžiagomis ir sudaro naujus, kartais ir žalingus, junginius.
Kaip plikyti žoles?
Žoles geriausia plikyti natūralios erdvinės sandaros vandeniu – šaltinio, stalo. Čiaupo vanduo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne elektriniame, pagamintame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje Prancūzijos, Vokietijos mokslininkai atkreipia dėmesį – kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų medžiagų.
Kasdienės arbatos
Dažna ponia keikia gydytoją, kad negelbėja jo skiriami vaistai kraujospūdžiui sureguliuoti*. Jūs niekada nesureguliuosite kraujospūdžio, jei dažnai geriate juodąją arbatą ar kavą, kuriose yra daug kofeino. Šie gėrimai visiems kelia kraujospūdį. *Viena ranka vartojame atpalaiduojamuosius vaistus, kita – skatiname tonusą. Juodąją arbatą keiskime žolelių arbatomis. O dar geriau – nuo seno baltų gentyse buvusia arbatos tradicija – su mėgstama uogiene: aviečių, žemuogių, vyšnių. Dar
viena svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.
Medus
Vieną valgomąjį šaukštą medaus kasdien vertėtų suvalgyti. Ar nesate alergiški medui, reikia tikrinti taip: atverskite lūpos vidinį kraštą ir įtrinkite medaus, žiedadulkių, bičių duonelės. Jei po pusvalandžio neišbers, nepatins ar neparaus, vadinasi, nesate alergiški medui. Kam vartoti cukrų, jei yra medus ir fruktozė? Nepelnytai atstumtas ir pamirštas yra ir rudasis cukrus, kuriame gausu papildomų angliavandenių, kitų medžiagų, kurios padeda kasos veiklai. Organizme cukraus niekas tiesiogiai nepasisavina.
Kaip laikyti vaistažoles?
Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne *aklinuose stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių*. Šiems nereikia deguonies, todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus. Taip pat patarčiau *nevalgyti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių*. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos yra rizoiduose esančios medžiagos. Jos akiai nematomos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Ant vaisių ir daržovių pila daug amoniako trąšų, salietros, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus vaisius, daro kompotus ar sultis – tai lygu savižudybei.
Apie sultis
Jei Dievulis sukūrė obuolį ar apelsiną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį spausdamas? *Išmeta naudingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą jų vandenį? Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tinginystės, puikybės ar kvailumo? Kur kas sveikiau valgyti visa vaisių. *Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir ferment iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme komfortą keletui valandų. Vėžio ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžio ląstelės.* Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opaligėms.*
Imbieras
Imbieras tapo madingas. Ligonių, kurie suvalgo imbiero su medumi penkis šaukštus, šlapime pastebėjau baltymo – tai reiškia, kad inkstai nesugeba jo apdoroti. Imbieras – mums kiek neįprastas augalas, mūsų organizmas nepripratęs prie jo. Nereikėtų jo visur dėti.Hormonų bėdos Kad vyrai nesnaustų lovoje “be darbo”, neduokite jiems apynių. Visi žinome,
kad alų geriantys vyrukai būna tingūs. Berniukams ir mergaitėms iki subręstant neduokite gerti kmynų arbatos, daigintų grūdų, ženšenio ar bičių pienelio, nes gali išsikreipti besiformuojanti hormonų pusiausvyra.
Vėžio prevencija
Reikėtų vaistinėje nusipirkti lakmuso popierėlių ir pasidaryti šlapimo testą – pasižiūrėti savo PH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo PH vidurkis siektų 6,6. Mat pašarmėjusiame organizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui ir sumažėja terpė atsinaujinti buvusiam vėžiui. Ką daryti, jei PH yra mažesnis? Gerkite vandenį. Litras – gerai. Pernelyg daug vandens nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus ir nebelieka kuo virškinti maisto. Tiksliau, vandens reikia tiek, kad palaikytume tą minėtą reikiamą PH. Jei vanduo nepadeda, yra kitas būdas padidinti PH.* Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nupurkštos herbicidais. *Kasdien išgerkite keletą šaukštų šio mišinio.
*Maistas*
Rytų kultūros šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten valgo taip: trys dalys daržovių ir viena dalis mėsos. O pas mus atvirkščiai – daržovių tik pėdsakai… Dominuoja mėsa ir miltiniai patiekalai ir namie, ir restoranuose. Taip aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląstelieną, o ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kancerogenais. Visos mėsos yra išmirkytos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemikalais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsirado vėžys? Nes buvome kurti ir akli.Sveikas yra porėtas maistas. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Ir gerai sukramtykime.Maistas turi būti gerai sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis. Daug važinėjantieji, neturintieji sąlygų sveikai maitintis kenčia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti avokadų. Jose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka ant bet kokio sumuštinio.* Suvalgyto maisto virškinimui užtikrinti svarbu reikiamas skrandžio sulčių,tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse, pelynuose, puplaiškiuose. Anglijos karalienės dvaras turi tradicijas – darosi kiaulpienių sulčių. Pražydusias kiaulpienes reikia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis dalimis degtine. Šaukštas prieš valgį. *Deja, žmonės nesusirūpina, kad nuolat pučia pilvą ar jaučia sunkumą skrandyje. Nesupranta, kad sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali sukelti rimtų ligų.
Laisvieji radikalai
Per medžiagų apykaitą organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vieno elektrodo. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten “pavagia” po elektrodą. Taip lieka “skylučių”, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai. Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės, salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. *Topinambuose yra nuostabios kompozicijos antioksidantų. *Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karatenoidus. Rytų Azijos šalyse vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervinatės, negeriate vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržovių, jei imunitetas silpnas – užkemšate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti aspirino ar vitamino “Triavit”, kad paskystintų kraują.
Stresas
Nervų ląstelė, dirbanti keturiais etatais, turi būti aprūpinta gliukoze. Jei organizme gliukozės nėra, o nervų ląstelei jos reikia, ji lieka be energijos. Dažnai iki nakties dalyvaujame bohemiškuose vakarėliuose, rytais lekiame į darbą, ten riejamės. Šiandien ryte mačiau merginą: vienu metu vairuoja, rūko, geria vandenį ir kalba telefonu. Apsaugok nuo tokio gyvenimo, Viešpatie. Nesekinkime nervų ląstelių. Jei dirbame protinį darbą, turime vartoti daugiau angliavandenių, jei fizinį – riebalų.
*Moralas*
Jei Dievas apšviestų žmonėms protą ir jie grįžtų prie mitybos įpročių kaip prieš penkiasdešimt metų, ligų būtų perpus mažiau. *Paprasti produktai, kuriuos valgėme nuo amžių, yra nepakeičiami*. Bet žmonės tingi augintis savų daržovių, prieskoninių žolių. Juk nėra sunku pasisėti sode ar balkone ir visą vasarą skainioti ežiuolę imunitetui stiprinti ar melisą,
mėtą nervams nuraminti. Užuot ant palangės pamerkę į vandenį svogūną, jo nusiperka prekybos centre ir ištiesę kojas žiūri muilo operas.

Juozas Ruolia

Vilniaus universiteto Lietuvos onkologijos instituto fitoterapeutas

This year I resolve myself to ignore my arch nemesis in culinary choices and pay much more attention to that angelic voice helping me dine sensibly.

Laiškas iš Amerikos

Vasario 18 d. Lietuvą pasiekė pirmas Neringos Venckienės laiškas iš JAV. Šį laišką išplatino „Laisvo laikraščio “ redaktorius Aurimas Drižius. Skelbiame visą laiško turinį:

„Mielieji,

Į užsienio teismą persikels mano, Neringos Venckienės, pavojingiausios visų laikų Lietuvos kaltinamosios – 40 kriminalinių veikų – istorija. Taip pat persikels ir visa neištirta tragiška pedofilijos byla. Su neatliktais būtinais ikiteisminio tyrimo veiksmais, su Seimo išvadomis apie aplaidų pedofilijos bylos tyrimą prokuratūroje, su tragiškomis mirtimis, su mano brolio dukrelės, pripažintos nukentėjusiąja pedofilijos byloje, grobimu 2012 m. gegužės 17 d., nepradėjus nagrinėti pedofilijos bylos, su mano tėvų, giminaičių, kaimynų, pažįstamų ir kitų žmonių, kurie buvo neabejingi vaiko ir jo tėvo skausmui ir pagalbos šauksmui, persekiojimu, gąsdinimu ir vertimu nusikaltėliais.

Papasakosiu apie matytą baisumą ir šlykštumą „vykdant teismą sprendimą“ perduodant vaiką be prievartos“ ir reikalausiu iš Lietuvos valstybės vaizdo įrašo dėl smurto ir klaikaus teroro.

Paviešinsiu kaip dabartiniuose teismų procesuose Lietuvoje mergaitę apklausų metu už rankos laiko Černiaukas, išnešęs ją kojomis į priekį iš gimtų namų, apie vaiko nežinojimą kurioje klasėje jis mokosi ir atsakymus už jį teismui duodančiu Stankūnaitės gynėju.

Stengsiuosi parodyti kas padaryta iš Lietuvos per Nepriklausomybės laikotarpį: visiškai supuvusi teisėsauga, korupcija, iškrypėlių gynimas, aukų persekiojimas…

Priminsiu Drąsiaus žodžius ir jo pagalbos šauksmą: „Aš nežinau, gal būdamas tėvas kitomis akimis žiūriu ir kitaip suprantu mergaitės žodžius, kuriuos ji kartojo apklausų, ekspertizės metu. Bet gal yra Lietuvoje žmonių, kurie tokių vaiko žodžių kitaip suprasti nebegali – tai yra pati šlykščiausia prievarta, išsigimėlių, iškrypėlių, pedofilų orgijos…“

Įrodysiu, kad kerštas už mano pastangas siekti tiesos ir viešinti iškrypėlių melą skatino korumpuotą teisėsaugą kurti vis daugiau ir daugiau neva mano padarytų „nusikaltimų“.

Žinau, kad ir kaip besistengtų tikrieji nusikaltėliai, tiesa vieną dieną paaiškės. Tai – tik laiko klausimas. O šiuo metu man reikalinga Jūsų, mane palaikančių, parama.

Mums visiems yra skirtas vienoks ar kitoks gyvvenimas, likimas ir mirtis. Mes, gyvieji, ateiname į šį pasaulį būti ir veikti. Veikti prasmingai, ir – ne. Kaip bepasibaigtų mano gyvenimas, aš tiksliai žinau, kad jis nebuvo beprasmis. Aš nei karto nepasigailėjau, kad gelbėjau nuskriaustą brolio vaiką.

„Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Dievas. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.“ (Jeremijo pranašystė 29:11).

Neringa Venckienė“

Kai viskas teisėta, bet neteisinga

Yra toks visiems puikiai žinomas posakis, kuriuo teigiama, jog obuolys nuo obels toli nerieda. Kremliaus agresija prieš laisvės nuo homosovieticus standartų ištroškusią Ukrainą privertė susimąstyti, ar toli esam nuriedėję mes, lietuviai. Imperialistinė Rusijos agresija nesibaigė Krymo aneksija. Visi puikiai žinome, kad įsikūrė dvi „liaudies“ respublikos Rytų Ukrainoje. Visi girdėjome įvairiausias versijas apie keleivinio lėktuvo numušimą, dėl kurio buvo rengiamasi pradėti tribunolo procesą, tačiau Rusijai pasinaudojus savo veto teise Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryboje, ši rezoliucija nebuvo patvirtinta. „Vsio zakonno“(viskas teisėta). Krymo aneksija „teisėta“, nes neva tai „iskonnyje russkyje zemli“ (tikrosios rusų žemės), t.y. „vaikas“ grįžo pas „mamą“. Be „jokios prievartos“. Prieš tai Putinas teigė, kad Rusijos armijos Kryme esą nebuvo, bet vėliau visgi prisipažino, jog melavo. Tikslas pateisina priemones. Teigiama, jog Rusijos armijos, vykstant šiandieniniams mūšiams, nėra Ukrainoje. Tačiau pakliuvus kuriam nors Rusijos kareiviui ar net karininkui į nelaisvę, jo tiesiog išsižadama.

Šiandieninio karo atgarsiai Sirijoje, kai Rusijai buvo leista įsijungti į kovą prieš terorizmą, dar kartą įrodė nusikalstamos teisės visagališkumą. Teroristai beveik ramūs, tačiau sukilėliai prieš valdantį Sirijos režimą gauna skaudžiausius smūgius. Kodėl Rusija gina dabartinį Sirijos prezidentą? Giliau paanalizavus šio karo priešistorę, vėl išlenda kruvinos Kremliaus ausys. Pasirodo, dabartinis Sirijos režimas yra garantas Rusijai, kad ji išliks monopolininke Europos dujų rinkoje. Saudo Arabijai ir Katarui nusprendus tiesti dujotiekį į Europą, šis projektas sustojo Sirijoje. Sena Sirijos ir Rusijos draugystė nerūdija.Bombarduojami sukilėliai, oficialios pagalbos tam paprašė Bašaras Al-Assadas.„Viskas teisėta ir teisiška“.

Bet grįžkime prie savo obuolių, į Lietuvą. Palyginkime mūsų teisės „obuoliukus“ su prieš tai pateiktaisiais. Ko gero, pirmiausia vertėtų paminėti vieną garsų teisėją, kuris savo sprendimu patvirtino, jog sovietų okupacijos Lietuvoje nebuvo. Beje, tas pats teisėjas teigė, kad Lietuvoje trinama vaikų atmintis. O ir Garliavos įvykiai privertė susimąstyti ne vieną sąžinės nepraradusį pilietį, kokioje šalyje mes gyvename. Prisiminkime, kaip iki dantų ginkluoti LIETUVOS policininkai tampė beginklius jaunus ir pagyvenusius žmones po kiemą, kuriame jie maldomis, vėliavomis bei Tautiška Giesme bandė apginti mergaitę. Bet vaikas grįžo pas „mamą“. Be „jokios prievartos“. „Viskas teisėta ir teisiška“. Ir advokatas jos „nenešė“. Lygiai taip, kaip Rusijos karių „nėra Ukrainoje“. Visi matė, kad nešė, tačiau teismas konstatavo, jog ne. Galit išsidurt akis – jos nereikalingos. Kameros, galėjusios užfiksuoti prievartą namo viduje, buvo nusuktos. Mergaitės močiutė išvilkta iš savo namų basom. Prieš taikius piliečius panaudotos visokiausios leistinos ir neleistinos priemonės. Bet… „Viskas teisėta ir teisiška“. Žmonės, tą rytą stovėję prie namo Klonio gatvėje, paklusę sąžinės balso kvietimui apginti mergaitę, jau ketvirti metai persekiojami. Jiems inkriminuojamos įvairiausios nusikalstamos veikos, tokios kaip valstybinio perversmo organizavimas, nusikalstamos gaujos sukūrimas ir t.t.

Kremlius skalambija-Ukrainoje fašizmo protrūkis. O vienas, matyt Lietuvą užvaldžiusiai chuntai nusipelnęs žurnalistas, žmones, susirinkusius į mitingą prie Seimo palaikyti seimo narės N. Venckienės (jai tądien turėjo būti panaikinta teisinė neliečiamybė), išvadino dar nenugalabytais stribais. Tarsi tuo pasakymu piršdamas mintį, jog juos reiktų nugalabyt. Kaip ir fašistus Ukrainoje. Žemaičiai sako: „maliavuo toum, koum pats kvep“.

Dainius Špučys

akis

%d bloggers like this: