Skip to content

Konservatoriai ? Kancervatorej ? Neokomunistai ?

by on September 3, 2012

Lietuvoje įprasta plagijuoti. Viską – dainas, meno kūrinius, gaminius,  televizijos laidas, politinių partijų programas bei  ideologijas. Žiūrėdami tipinį plagiatą – kiniškas prekes ir lygindami jas su originaliomis , matome akis badančius defektus. Ir lyginiame kainas. Plagijuotos prekės dažniausiai būna dešimt kartų pigesnės, žinoma dvidešimt kartų prastesnės kokybės ir dažniausiai pagamintos iš sveikatai kenkiančios žaliavos.

Žinia, kad Lietuvoje žodis „konservatizmas“ sukelia jei ne nervinį tiką, tai sunkiai suprantamą agresijos priepuolį, o  šios partijos pirmininko paveikslas sulaukia totoriškų – rusiškų keiksmų lavinos. Tačiau ką turi bendro Lietuvos konservatoriai su konservatizmu ? Atsiverskime E. Berk‘ą – pagrįstai laikomą konservatizmo ideologijos tėvu, ir paskaitykime propaguojamas vertybes.

Taigi :

  • Tradicinių vertybių, moralės, patriotizmo ir nacionalinės kultūros kultas
  • Valstybės prioritetų viršenybė virš asmeninių interesų.
  • Valstybė, turinti stiprų hierarchinį valdymą
  • Bažnyčios, šeimos ir mokyklos autoritetas
  • Pragmatizmas, sveika nuovoka ir skepticizmas.
  • Socialinės kaitos proceso laipsniškumas ir atsargus jo vertinimas.
  • Šalies vystimosi perimamumas.
  • Praeities, dabarties ir ateities istorinė jungtis.
  • Laisvė ir atsakomybė.

 

Šių vertybių pagrindu XIX amžiuje susiklostė ideologija, kuri  dabar vadinama klasikiniu konservatizmu.

Jo pagrindinės idėjos yra:

Pripažinti, kad žmogaus protas turi ribotą galimybę pažinti visuomenę ir patį žmogaus netobulumą.

  • Efektyvi valstybės valdžia.( Žmogus negali išgyventi be valstybės ir kitų socialinių institutų. Valstybė turi sulaikyti žmogui  ar atskirų žmonių grupėms būdingą egoizmą, valstybė palaiko žmogaus socialinę gerovę. Be šių veiksmų gali kilti arba pilietinis karas, arba įsiviešpatauti viena socialinė grupė) . Gerai vykdyti savo funkcijas gali ik stipri, bet ne diktatoriška valstybė.
  • Valstybės interesai yra aukščiau už pavienio individo ar individų grupės interesus.
  • Ekonomikoje – privačios nuosavybės šventumas, neliečiamybė ir orientacija į nuosavą verslą.
  • Socialinė lygybė yra antgamtiška, nes pati gamta žmones padarė nelygiais – vyrus ir moteris, darbščius ir tinginius, gabius ir vidutiniokus. Konservatoriai teigia, kad būtent socialinė nelygybė žmogų verčia konkuruoti.
  • Visuomeninį funkcionavimą reguliuoja ne tik įstatymai, bet ir tradicijos. Vieningumo koncepcija ateina iš praeities, dabarties ir ateities vizijų. Ateitis labai daug kuom priklauso nuo praeities, todėl didelis dėmesys skiriamas tautos istorinės sąmonės formavimui, ir pagarbos praeičiai propagavimas.
  • Revoliucinių pertvarkymų atsisakymas, verčiant šiuos procesus vykti palaipsniui, manant kad tik taip juos būtų galima koreguoti.

 

Idėjos gražios, daugiau ar mažiau priimtinos. Tačiau ar laikosi konservatizmo idėjų ir vertybių Lietuvos konservatoriai ? Ar iš viso jie turi teisę vadintis konservatoriais ?

Pradėkime:

 

Jeigu ir laikomasi tradicinių vertybių, patriotizmo ir moralės kulto – tai tik lozunguose ir rinkiminės agitacijos skrajutėse . Ar galima pavadinti „tradicine vertybe“ sąjungas su seksualinėm mažumom priklausančiais politikais ? Būtent konservatorių valdymo metu įvyko pirmasis seksualinių mažumų paradas.  Arba kaip skatinamas patriotizmas, jeigu minint valstybines šventes piliečiai baudomis raginami kelti vėliavas prie savo namų, o į Katedros aikštę pagerbti Vasario 16-osios ateina vos keletas senukų ?

Kad valstybės prioritetus senai užgožė asmeniniai interesai – ne naujiena. Įsibujojusi korupcija Lietuvą pavartė silpna ir infantilia valstybe,

Lietuva taip ir neturi stipraus hierarchinio valdymo. Valstybė daugiau panaši į vaiką, kurį auklėja devynios auklės, ir kaip žinia vaikas lieko be galvos.

Bažnyčia, šeima ir mokykla senai prarado autoritetą. Krikščionių spėriai mažėja, beje, kaip ir jaunų šeimų gimdančių vaikus, ir mokyklų, kurias lengva ranka konservatoriai atidavė naikinti liberalams.

Pragmatizmas ir sveika nuovoka senai dingo Lietuvoje. Ko vertas paskutinė vyriausybės idėja vietoje renovuojamų namų pirkti sraigtasparnius, ar Afganistane sodinti ąžuolų giraites. Liko su skepticizmas, peraugęs į panieką savai tauta. Kubiliaus žodžiai apie emigraciją pribloškė ne vieną pilietį :“tegul emigruoja, tai gerai, vis tiek grįš….“ Ne, nebegrįš. Niekada.

Socialinės kaitos proceso nėra, jis atsidūrė stagnacijoje. Priskolinti milijardai litų buvo skirti pravalgymui, bet ne ekonominių procesų vystymuisi. Vidurinės klasės, kuri iš principo yra konservatorių elektoratas Lietuvoje nebeliko.

Šalies vystymosi perimamumas ? O ar šalis vystosi ? Šalis vystosi tada, kai joje atsidarinėjamos naujos mokyklos ir vaikų darželiai, kada į valstybę siekiama imigruoti o ne emigruoti iš jos . Lietuva ne progresuoja, o regresuoja, visais atžvilgiais.

Vienintelis punktas, atitinkantis konservatizmo ideologiją yra valstybės praeities ir dabarties istorinė jungtis. Dabartinė Lietuva lygiai tokia pat neįgali kaip prieš paskutinį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ar Smetonos režimo krachą. Vyrauja pusbrolių ir švogerių klanų sistema, iš dalies peraugusi į klano, vienijamo seksualiniais iškrypimais diktatą.

Laisvė ir atsakomybė – išrinktųjų privilegija. Normalioje valstybėje Laisvė neabejotinai susijusi su atsakomybe. Ar yra Lietuvoje Laisvė mums rodo Eglės Kusaitės ir paauglių, sumaniusių piešti ant asfalto žodį „TIESOS“ pavydžiai. Tokius pat pavyzdžius matome ir su atsakomybe – VEKS“o, Darbo partijos juodosios buhalterijos, „Abonento“ „Samanėlės“. Alitos privatizavimo bylos rodo, kad Lietuva ir atsakomybė – kažkas labai svetima, tolima ir miglota.

Keistai atrodo tradicinio konservatizmo dievinama asmeninė nuosavybė. Kaip lengvai gauja kaukėtų ir ginkluotų žmonių gali įsiveržti į bet kurio piliečio asmeninį būstą matėme gegužės 17  dieną. Beje, pareigūnas kaustytu batu mindė ne tik Trispalvę, bet ir spardė Jėzaus širdies vėliavą.

Vienintelis punktas, kurio aklai, it erkės laikosi įsikibę Lietuvos konservatoriai – tai socialiai teisingos valstybės neigimas. Skirtumas tik tas, kad kitų šaliu konservatoriai sudaro sąlygas konkuruoti individams, norinčiais susikurti sau patogesnį gyvenimą. Lietuvoje gi sąlygos konkuruoti sudaromos tik „pateptiesiems“ . Beje, ir  punkto, neigiančio valstybę kaip „melžiamą karvę“ konservatoriai nesugebėjo išlaikyti. Pusė Lietuvos gyvena iš pašalpų ir socialinių paramų. Iš „Maisto banko“ paramos.

Lietuva mažėja, per metus netekdama 80 000 gyventojų, kuriuos iš savo namų išvarė partija, kažkodėl pasivadinusi „konservatoriais“. Jaunimas bėga dėl patogesnių Vakaruose sąlygų mokintis ir dirbti, jaunos šeimos bėga bijodamos dėl savo vaikų. Darbingo amžiaus žmonės bėga dėl vergiškų Lietuvoje mokamų algų. Verslūs piliečiai – dėl nepalankių sąlygų verslui. Visa tai emigrantai galės įvertinti spalio 14 dieną, aktyviai išreikšdami savo nuomonę rinkimuose.

 

Kaip niekada laukiu šių rinkimų. Ir manau – ne aš vienas. Ir jeigu tauta pasirinks netinkamai, po rinkimų vizų į Šengeno zoną važiuos pasiimti į Maskvą . Ragnarokas prasidės nepastebimai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

One Comment
  1. Henrikas permalink

    Prarūdijusi konservų dėžė. Šlykštus dvokas. Išlidusi kubiliaus galvutė su debiliška šypsenėle.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s