Skip to content

Kyšiai, stručiai ir rinkimai

by on September 24, 2012

 

Sakoma, kad strutis grėsmės akivaizdoje kiša galvą į smėlį, bet tai tik mitas ir graži metafora, nes strutis pavojaus akimirką bėga taip greitai, kiek tik jo ilgos kojos neša. Visai taip, kaip tai padarė ‚darba partijas‘ lyderis ponas Viktor, likus valandai iki „Lyderių forumo“ laidos. Mol, išvyko į užsienį. Žinoma, jei būtų atvykęs diskutuoti su politiniais oponentais apie korupciją, teismus ir neliečiamybių atėmimus, „vaizdzialis“ nebūtų gavęsis labai geras.  Visi tie pinigai į vokelius ir stalčiukus, dviguba buhalterija, neskaidrūs milijonai, dabar skaičiuojami perskaičiuojami užsitęsusiuose teismuose ir Z. Vaigausko rankomis nuplėšta „nekaltybė“ yra neskaniausia rinkimų dalis ir jei jos galima kaip nors išvengti, kodėl neišvengus? Uspaskich vietoj savęs atsiuntė net du kitus. Du tokius švarius, nesusitepusius, kurie nežino, kas yra kyšis, nes niekas jo nesiūlė, jo niekad neėmė, taip pat ir niekam nedavė. Kai A.Paulauskas iš atsakymui skirtų  60 sekundžių apie tai, ar yra gavęs ir davęs kyšį, išsiteko vos keliose, stojo nejauki tyla, per kurią spėjau pagalvoti, kad atsakymai į klausimus apie kyšius geriausiai skamba, pajungus melo detektorių. Ir dar spėjau pagalvoti, kad patvorinė teisininkė N. Venckienė būtų tikrai labai profesionaliai įsiliejusi į diskusiją teismų ir korupcijos temomis, ir būtų sugrąžinusi kažkada tvorinio prokuroro vardą pelniusį politiką į realybę.

Debatų tema – teisingumas ir korupcija – yra viena iš bene aktualiausių temų daugumai rinkėjų, nes pirmojo nebuvimas ir antrosios išbujojimas yra tai, kas labiausiai klibina valstybės pamatus. Liūdnoka buvo klausytis, kai, kalbant apie kyšius, visi kaip vienas baksnojo į medikus. V. Mazuronis paminėjo dar ir teritorijų planavimą. Visur kitur – tiesiog ideali tvarka ir teisingumas, niekas neduoda iš principo,  o Kubiliui nelabai kas ir siūlo… A. Bilotaitė pranešė, kad pasirengusių duoti kyšį sumažėjo, tik nepasakė, kur atliko tokią apklausą – Seime, ligoninėj ar oro uoste tarp emigruojančiųjų. Miela Agne, nenusimato tokių tendencijų, gal tik žmonės labiau nuskurdinti, bet valdininkų apetitas – tikrai ne. O sutvarkyti kokį svarbesnį reikalą be pažinčių ar pinigėlių – ne principo dalykas, tai greičiau iššūkis. Vieninteliu gavusiu kyšį prisipažino laidos vedėjas ir tai tik patvirtino, kad jis gyvena Lietuvoj. Pasiklausius politikų pagyrų, tai mes gyvename tobuloj ir nekorumpuotoj valstybėj, bet spauda ima ir kažkodėl išviešina, kad teisėjai klastoja nuosprendžius, ridinėjasi girti teismo laiptais ar laiko keliasdešimt tūkstančių darbo kabinete.

Kiek drąsiau politikai diskutavo apie teismų sprendimų vykdymą, ir visi vienbalsiai tvirtino, kad juos vykdyti privaloma. Kiek lanksčiau nuomonę reiškė V. Mazuronis, bet čia pat buvo užmėtytas klausimais apie Garliavos „poėmį“, ir nors mėgino logiškai paaiškinti, kad visuomenei nebuvo atsakyta nei dėl nužudytų asmenų, nei dėl pedofilijos, jis greit buvo apkaltintas kaip neatsakęs į klausimą. E. Masiuliui Garliavos istorijoj viskas aišku (genialu), o Kubilius žino tiek, kad vaikas turi gyventi su motina, jei jai neatimtos motinystės teisės (dar genialiau). Kadangi klausti galėjo tik debatų vedėjas, niekas ir neišvilko dienos švieson botelių bylos ir nepaklausė, kodėl dvigubi standartai tokie madingi Lietuvoj. Turiu pasakyti, kad į Kubilių skriejo gan aštrios strėlės už V. Matuzo dangstymą, mailiaus bylą, o mūsų premjeras „rijo“ tuos trišakius neužspringdamas. Stora pas jį oda užaugo. Tokia stora, kad daro ką nori, dangsto ką nori,  o mums ir toliau šneka apie skaidrumą ir viešumą. Ar jums nekeista, kad mums taip ir nebus leista sužinoti, kas gi tie VMI išaiškinti galimai neteisėtai praturtėję valdžiažmogiai? Mums, runkeliams, nevalia net prieš rinkimus sužinoti, kas iš mūsų visų pinigų išsivarė namą, sodybą ar tiesiog tapo milijonieriumi. Mums apskritai Premjeras daug ko neaiškina, nei kodėl Seimo buhalterėms buvo galima rieškučiom semti pinigus, skolinti ir lošti kazino, nei kodėl visuotinės ubagystės akivaizdoje, kai nurėžtos pensijos, brangsta benzinas ir sūris, pasiuntė porelę valdininkų už 40 tūkstančių litų semtis patyrimo į šalį, gyvenančią iš avių ir turizmo, nei kodėl energetinių projektų konsultavimui kviečiami egzotiniai abrakadabra indai ar kurdai, kuriem sumokėti milijonai mūsų visų pinigų. Turim A. Kubiliaus aparato praskolintą Lietuvą su 10 procentų palūkanų. O paskui prieš kameras mums jis kalba apie švarių rankų politiką ir kuria strategiją emigrantams sugrąžinti. Kai šita feodalinė valdžia uždėjo nalogus, o teisinei sistemai leido tyčiotis iš žmonių, iš šalies per du metus išvyko 130 tūkstančių lietuvių. Tegu susiskaičiuoja, per kiek laiko Lietuvoj jų neliks išvis.

Kai kurie partijų lyderiai yra nevykėliai ir man jų tikrai gaila. Socialdemokratų flangas turi burbulų pūtiką, kuris savo tuščiais pažadais labai primena ankstesnių raudonųjų vadų demagogiją, nuvedusią šalį į niekur. Gali atrodyti, kad visi debatuose pasisakę politikai buvo verti vien kritikos. Ne visi. Aš už juos neagituosiu, jie tai daro patys ir rinkėjai atsirinks.

Aš kartais galvoju, kad mūsų politikams ne viskas gerai su galvom. Deklaruoja darbovietes, vaikus, turtus, o ar pas jį neapsilanko, liaudiškai tariant, briedas, – mes nežinom, nes tai neprivaloma. Kalbant apie psichikos ir elgesio sutrikimus, statistika yra tokia:  2005-2009 m. 10 tūkstančių gyventojų ligotumo rodiklis buvo 603. Tai reiškia, mielieji, kad statistiškai teoriškai Seime gali būti 8-9 psichikos sutrikimų turintys asmenys. Gal daugiau? Gal. Man rūpėtų žinoti ne vien kandidato žmonos ar vyro vardas, bet ir jo minčių, idėjų, sprendimų generavimo organo būklė. Tada gal mažiau bus sprendimų, kurie, švelniai tariant, prasilenkia su padorumu ir sveiku protu.

Laidos pabaigoj išgirdom dvi naujienas. Viena – Drąsos kelias pakliuvo į populiariausių partijų tarpą ir nuo šiol bus kviečiamas į debatų laidą. Antra naujiena – sekanti debatų laidos tema bus mokesčių ir finansų politika, ir tai pranešant vedančiojo veide pražaidė velniška šypsenėlė, tereiškianti viena – ką ten iš Garliavos kilusi partija gali apie tai išmanyti.

Apie tą išmanymą sužinosim jau greitai, kitą sekmadienį, bet kiek jo bebūtų, jis jau dabar vertesnis už išmanančiųjų melą. Už priešrinkiminį klaidinimą nebaudžia, už jį nesivaiko prokurorai, už jį nereikia atsakyti net po keturių sumautos kadencijos metų.

Pabaigai grįžtu vėl prie stručių. Anatomija negailestinga – stručio smegenys mažesnės už jų akis. Radęs numestą blizgų popierėlį, strutis bando skanauti, supratęs, kad tai nevalgoma, nueina, bet grįžta po minutės, ir vėl daro tą patį. Mieli Rinkėjai, išsigydykim nuo „strutizmo“, nepamirškim priešrinkiminių pažadų ir porinkiminės realybės skirtumo, nerinkim buvusiųjų – jie jau „gerino“ gyvenimą Lietuvoje.

Spalio 14-ą turim ateiti balsuoti ir nuo skaudamo Lietuvos kūno nurinkti parazitus.

 

Aukštaitijos Mergiotė 

From → Pradzios

One Comment
  1. excellent issues altogether, you just gained a new reader. What would you recommend about your post that you
    made some days ago? Any positive?

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s