Skip to content

Įspūdžiai iš katalikiško protesto prieš šventvagišką spektaklį

by on October 7, 2012

Image

Vakar buvau katalikiškame proteste prieš šventvagišką spektaklį.

Kokie įspūdžiai ? Geri. Į protestą ėjau sunkia širdimi, prieš tai pusdienį praleidom su Marium Kundrotu, kalbėjomės apie Tėvynę. Buvo sunku, ėmė liūdesys. Prieš penkias nuėjau į Katedrą, išpažinties.

Į protestą atėjau sunkiomis kojomis, vis dar liūdnas, tačiau liūdesys po truputį dingo: sužavėjo jaunieji ateitininkai. Visų veidai – švytintys, akivaizdžiai matosi, kad tie jauni žmonės gyvena turtingą ir teisingą dvasinį gyvenimą, yra morališkai tyri. Veiduose – šypsenos, bet nė ženklo to skepsio, kuris toks dažnas morališkai puolusio vyro veide, nė ženklo koketiškumo, kuris toks būdingas puolusiai moteriai.

Patiko paprasčiausia į juos žiūrėti. Matosi, kad tie vaikinai ir merginos turi tikrą, rimtą dvasinį vadovavimą, ir visas nederamas aistras išrovė dar jaunystėje, o dorybės – jiems paprasčiausias įprotis. Mūsų kartos katalikams, neturėjusiems reguliaraus vidinio gyvenimo jaunystėje, dorybės pasiekiamos tik per žūtbūtinę kovą su sukerojusiomis ydomis, labai sunkiai, per kraują, ir ta kova tiesiogiai atsispindi veide.

Ateitininkai, kuriuos mačiau vakar, buvo tikrai grožis ir pavyzdys. Žiūrėdamas į juos jaučiausi taip, kaip žiūrėdamas į kun. Antaną Pakamanį, tikrą šventąjį, gyvenantį Šiauliuose, jau gilų senelį. Pamatęs tiek jaunų ir tikrai gražių žmonių, apsiraminau. Su jais be to buvo labai jaunas kunigas (ne daugiau 30 m.), kuris atrodė nerealiai organiškai kaip kunigas su sutana.

Esu antikvaras, per rankas perleidau nemažai XIX – XX a. prad. kunigų nuotraukų, ir galiu drąsiai teigti, kad net tais laikais buvo reta taip organiškai atrodančių kunigų. Viskas tame žmoguje – veidas, šukuosena, santūri šypsena, sutana, idealiai tinkanti koloratkė, net megztinis liudijo apie šiam žmogui visai amžinybei įspaustą kunigišką charakterį.

Užteko vien pažiūrėti į šį grožį, kad įsitikintumei, jog katalikų seminarijos, jei sugeba tokius formuoti, dar gyvos. Pats protestas buvo labai, net iki nuobodumo legalistinis. Jaunimas nedelsiant nutraukdavo visas mano bolševikiškas kalbas. Aš, kaip katalikas, suformuotas 1982 – 1984 metais Priekulės bažnyčioje a.a. kun. jubil. Liudo Serapino (neabejotinai, šventojo) neturiu jokios pagarbos valstybei ir įstatymams bei formalumams. O tie jauni katalikai, be jokios abejonės, jaučia ir žino, kad LT – jų valstybė, gerbia ir gina visus įstatymus, net absurdiškiausius.

Be jokios abejonės, jei artėjantis persekiojimas bus formalistinis, t.y. katalikus temps į teismą ir bandys formaliai įrodinėti jų kaltes, tai kaltintojams bus be galo sunku susidoroti su šiais žmonėmis.

Vadovavo viskam tokia 160 cm maža mergytė, visada besišypsanti, bet viskam vadovaujanti tiesiog geležine ranka. Viskas pasižymėjo tiesiog neeiline organizacija, viskas tobula ir subalansuota. Puikiai giedojo choras; nors žodžių per lietų nelabai girdėjos, tačiau visas mūšio laukas tiesiog vibravo nuo iš vaikystės pažįstamų intonacijų ir melodijų; o kartu su lietum, rudenišku niūrumu bei Vilnaius neoklasicizmu begalo stiprino ir tvirtino gerus pasiryžimus.

Aš manau, kad protesto esmė – Dievas atitraukė savo baudžiančią ranką nuo mūsų šventosios sostinės.Jis gailestingas, greitas atleisti, niekada nepabaigia lieti savo apmaudo. Namo išėjau visiškai nusiraminęs, džiaugdamasis, šlovindamas Dievo visagalybę – jei jis jau tokioje dykumoje, kuri yra Lietuva, sugeba pažadinti tokių žmonių, Jis tikrai yra, o tada ir mes neprapulsim. Patiko ir atėjęs patriotiškas jaunimas. kai fifų išvaizdos mergytės svarsto apie masonus, žydus, FED’o neteisingumą, irgi labai stebiesi.

Vadinasi, jų propaganda – atšipusi, vykdomos durninimo akcijos naudos atneša nedaug. Be jokio finansavimo, į lietų išėjo pusantro šimto neabejingų žmonių, kad pasiektų tokį rezultatą, socdemai, koncervai ir kt liberalai turėtų išridenti penkias bačkas alaus, pripirkti ėdalo ir už biudžeto babkes užpirkti kokį pajūrį ar kaimo turizmo sodybą. Antikristui dar metas palaukti. Paskutinės kartos žmonės bus blogi, kietaširdžiai, nejautrūs, pasipūtę; ten nebus vietos atgailai. akivaizdu, kad šiandieninė Lietuva – dar ne tokia.

Ačiū tau, Viešpatie, kad pakenti mus, kad nesiskubini bausti, kad lauki mūsų atgailos. Jėzau Kristau, Dievo sūnau, pasigailėk mūsų.

 

Protesto dalyvis Nerijus Ulčinas

From → Pradzios

Leave a Comment

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s