D Ė M E S I O , MŪSŲ VALSTYBĖ VAIKO TEISIŲ NEGINA GALUTINAI !!
Padėtis labai pavojinga, nes sklando plačiai kalbos, kad daug kas matė šią per prievartą pagrobtą ir į valstybės paslaptį pradangintą mergaitę, kai ji viename miestelyje (jo pavadinimo suprantamais “valstybinio slaptumo” sumetimais neminėsiu) ėjo su mama ir apsupta didele galybę sargybinių. Mačiųsieji tą mergaitę sakė, kad ji, kaip reikia tikėtis, nėra normalios būsenos, praeiviams pasirodė labai apatiška ir labai keistos išvaizdos. Matyt, dėl šios priežasties, kaip pranešta žiniasklaidoje, todėl ji ir nenori savo būsenos rodyti seneliams. Sklinda kalbos mačiųsiųjų, kad ji buvo vežama ir prokuratūrą. Matyt, tenai paaiškėjo, kad ji liudyti teisme negali, nes savo pažiūrų nėra pakeistųsi. ir tai akivaizdžiai patvirtono pagal ekspertų nustatytą tyrimą, kurį pres konferencijoje pranešė mano F.b. draugas, teisėjas Audrius Cininas, kad mergaitei, neva, IŠTRINTA ATMINTIS. Kadangi aš kaip atminties lavinimo specialistas toje srityje, kurioje mano auklėtiniai yra ne kartą garsinę Lietuvą, kreipiausi į teisėją A.Cininą, kad jis paaiškintų, kaip suprasti šį antihumanišką ir dar pasaulinėje mokslo praktikoje nežinomą precedentą. Tada jis mano atsakyme, kurį paskelbė per žiniasklaidą, pranešė, kad mergaitės atmintį, neva, ištrynė josios tėvas AtA Drąsius Kedys, ištrindamas, neva, savo dukrai “Sveikąją atmintį” ir, neva, įteigdamas, seksualinę patirtį. Todėl aš, kaip laikęs ne kartą egzaminus iš psichologijos bei sporto psichologijos kursų ir pirmą kartą išgirdęs, tokį terminą, kaip “Sveikoji atmintis” (jos net nežino mokslininkai, su kuriais dabar konsultavausi), paprašiau, kad jis paaiškintų, iš kur toks dar pasaulinėje mokslo literatūroje nežinomas nei terminas, nei reiškinys paimtas, kur apie jį galima būtų pasiskaityti. Mat, jeigu, pasak teisėją Audrių Cininą, vis tik yra atminties ištrinimo fenomenas, tai a.a. Drąsiui Kedžiui reiktų suteikti Nobelio premiją už neregėtą dar mokslinį atradimą. Bendrai, tuo klausimu reiks man dar kreiptis pas savo buvusį fiziuologijos ir sporto fiziologijos dėstytoją, habilituotą mokslų daktarą, profesorių Albertą Skurvydą, kuris yra šiuo metu Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius ir labai dabar specializuojasi neuronuose vykstančiais procesais. Galiu pasakyti tiek tiek, kad kai dviračiu važiavau į Londono olimpiadą ir atgal grįžau per Švediją, tai aukščiau Stokholmo senąjame Upsalos universitete, į kurį nuvažiavau ypatingu Lietuvai reikalu (apie jį vėliau rašysiu), kur tai tuo metu pirmą kartą pasaulio praktikoje šio universiteto mokslininkai paskelbė atradę trumpalaikės atminties trynimo metodą skirtą ypatingiems medicininiams reikalams. Deja, mergaitė disponuoja ilgalaikę atmintį, ir manau, kad čia tas teismo procese išaiškėjęs fenomenas yra virš proto supratimų ribų, aprašomas tik fantastinėse apysakose. O kaip tik tas teisėjas Audrius Cininas ir yra didelis fantastinių romanų megėjas, nes aš asmeniškai su juo diskutuoju jo mėgiamo ir neseniai mirusio Boriso Strugackio temoje, kuris mokslinę-fantastinę veiklą pradėjo dirbdamas prie savo daktarinės disertacijos garsiojoje Pulkovo observatorijoje ir garsiuosius fantastinius romanus rašė kartu su savo broliu Aleksiejumi, kuriuos ir aš vaikystėje mėgau skaityti.
Deja, už mano pokalbius su teisėju Audriumi Cininu jau oficialiai gavau perspėjimą, kad galiu prarasti gyvybę, kaip prarado rinkimų į Seimą išvakarėse mano vienas Facebok-o geras draugų per daug agitavęs ne už tą partiją, už kurią reikia. Šita asmenybė, kuri mane perspėjo ir atsiuntė tą įspėjimą į mano elektrinį paštą, yra labai gerai žinoma šalyje kaip iš kraštutinių Laimutės Stankūnaitės užtarėjų. Kadangi respublikinė spauda daug rašo, kad šioje istorijoje paslaptingai “savo noru” išeinantys yra, lyg, ir moderniškai žudomi, todėl , atrodo, man reikės prašytis apsaugos kaip ir Laimutei Stankūnaitei.
Vytenis Aleksandraitis