Skip to content

Kaip Klaipėdos Klerkai Činšą Išmušinėjo

by on June 15, 2013

Klaipėda gražus uostamiestis – vakarų Lietuvoje. Kažkada priklausęs Vokietijai, o dar seniau, prieš kelis šimtus metų ją siaubdavo vikingai, vietinių vadinami – žvėdais.

Šiuo metu, 2013 Klaipėdos kraštas lyg ir priklausytų Lietuvos Respublikai, bet slogų įtarimą kelia santvarkų skirtumas. Lietuvos Respublikoje vyrauja parlamentinė demokratija, o Klaipėdos krašte dvelktelėjo feodalinės- baudžiavinės santvarkos pelėsiu. Baudžiavos pelėsis į savivaldybės sienas įsismelkė užsiveisus liberalistinių partijų atstovams. Liberalistiniai elementai, nelabai gerai išmanantys įstatymus ir kitus teisinius kazusus, atsigriebė ant istorijos ir vietos verslininkams ėmė taikyti feodalinėje sistemoje gana populiarų – činšo mokestį.

Pasiklydo laike? Galbūt. Kosminiame amžiuje viskas įmanoma. Liberalai pasistengė mus nujodyti į baudžiavos laikus.

2013 m. kovo 18 d. į UAB “TERRA LUCIDA” biurą adresu Dubysos g. 23, 207 kab., Klaipėda, atėjo neprisistatęs asmuo ir nerišliai burbtelėjęs, kad yra „iš savivaldybės“ dėl bendrovės iškabos,užsirašė savininko D. Špučio vardą, pavardę ir telefono numerį, bei pasakęs, „spręsime, ar tai iškaba, ar reklama“, išsmuko lauk.

2013 m. kovo 20 d. D. Špučys sulaukė skambučio iš asmens, kuris paprašytas save įvardinti, prisistatė kaip Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Alūza.Jis pranešė, kad UAB “TERRA LUCIDA” dėl neteisėto išorinės reklamos naudojimo yra surašytas protokolas.

 UAB TERRA LUCIDOS savininkas paprašė apie tai informuoti raštu ir 2013 m. kovo 26 d. gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. kovo 20 d. raštą Nr. ATP1-502 „Kvietimas atvykti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo“. Pastebėtina, kad iš pradžių kviečiama atvykti dėl protokolo surašymo, o paskui aiškinamasi, ar yra leidimas. Tai puikiai atspindi valstybės tarnautojų požiūrį į ūkio subjektus, kai yra taikoma kaltumo prezumpcija.

Na, tikėkimės, kad tai ne piktybiški, o neišmanančio įstatymų veiksmai. Juolab, kad vienas iš komisijos dalyvių,dailia Dzerdžinskio barzdele pasidabinęs jaunuolis, M. Poimonskis jau kritikuotas už teisinio išsilavinimo neturėjimą anksčiau http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/valdanciuju-sekmes-istorijoms-galo-nematyti-/

Toliau pateikiame Dainiaus Špučio pasakojimą apie bandymus nusimesti Klaipėdos savivaldybės klerkų primestą činšininko titulą.

– 2013 m. balandžio 15 d. nurodytu laiku atvykęs į Viešosios tvarkos skyrių, M. Alūzai paaiškinau, kad UAB “TERRA LUCIDA” neturi savivaldybės administracijos leidimo savo iškabai įrengti ir neprivalo jo turėti, nes mūsų iškaba yra informacinė ir joje nėra pateikiama jokia išorinė reklama. Pagrindinis tarnautojo argumentas buvo tas, kad iškaboje yra žodžiai „apšvietimo sprendimai“, kuriuos jis laiko paslaugų reklama. Paaiškinau, kad šie žodžiai yra neatsiejama Valstybiniame patentų biure įregistruoto Lietuvos Respublikos prekių ženklo „TERRA LUCIDA APŠVIETIMO SPRENDIMAI“ dalis (žr. 1 priedą). Nepaisant mano paaiškinimų, vyr. specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurį atsisakiau pasirašyti, motyvuodamas tuo, kad „nesutinku su surašytu protokolu, kadangi paskaičius įstatyme kas yra reklama, įstatyme nurodyta, kad reklama skirta skatinti pirkti prekes ar paslaugas. Išorinė reklama irgi yra reklama. Mūsų atveju iškaba neskatina pirkti prekes ar paslaugas, todėl visiškai nesutinku su protokolu.“

UAB “TERRA LUCIDA” iškaba buvo pakabinta 2009 m. pavasarį, t. y. iki Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T2-422 priėmimo. Mūsų iškaba yra 0,5 cm storio plastiko lentelė, kurios matmenys yra 40 iš 60 cm, apklijuota skaitmenine spauda marginta plėvele. Iškaboje yra mūsų įmonės prekių ženklas, žodis „ADMINISTRACIJA“ ir kontaktinė informacija. Šriftų dydžiai : „TERRA LUCIDA“ – 2,5 cm; „APŠVIETIMO SPRENDIMAI“ – 1,2 cm; „ADMINISTRACIJA“ – 1,7 cm; kontaktinė informacija – 1,4 cm. Įmonės pavadinimą atstoja prekių ženklas, nes tuo metu planavome keisti teisinę formą, o ir jo pagrindinis žodinis elementas „TERRA LUCIDA“ sutampa su įmonės pavadinimu.

Iškabai pakabinti prie įėjimo į biurų pastatą durų virš pašto dėžučių, kur yra 6 vienodo dydžio iškabos, buvo gautas pastato savininko leidimas. Ant buvusio 207 kab. nuomininko iškabos tiesiog užklijavome plėvelę su minėtais UAB “TERRA LUCIDA” rekvizitais. Anksčiau nuomuodavomės patalpas įvairiuose prekybos ir biurų centruose, kur kiekvienam nuomininkui yra skiriama vieta iškabai. Įprasta, kad visą iškabų sistemą nuomotojas, jeigu reikia, suderina su savivaldybės administracija, o atskiros iškabos dizainą nuomininkas derina tik su prekybos ar biurų centro administracija.

Išvada aiški, UAB “TERRA LUCIDA” iškaba nėra skleidžiama reklama, todėl Viešosios tvarkos skyriaus reikalavimas sumokėti baudą ir suderinti iškabos projektą arba ją pašalinti yra nepagrįstas.

Šis teiginys grindžiamas tokiais argumentais:

 

1.             Reklamos įstatymo nuostatos

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad reklama yrainformacija, (…) skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis“. Informacija, pateikta mūsų iškaboje neskatina nei įsigyti prekių, nei naudotis paslaugomis, o tik informuoja lankytojus, kuriame kabinete mus galime rasti ir kaip su mumis galima susisiekti tuo atveju, jeigu biure nieko nebūtų, todėl tokia iškaba nėra išorinė reklama.

 

2.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-2267/2011, kurioje pareiškėju buvo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, o atsakovu – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, 2011 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo:

§     Iš Reklamos įstatymo matyti, kad „bet kuri išorinė reklama pirmiausia yra reklama, t. y. ji turi atitikti bendruosius reklamos požymius, numatytus Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Norint tam tikrą priemonę (objektą) kvalifikuoti kaip išorinę reklamą, visų pirma būtina nustatyti, kad tokia priemonė (objektas) (…) atitinka bendruosius reklamos (…) požymius, t. y. tokiu būdu ir forma yra skleidžiama informacija, (…) skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis“.

§     „Reklamos įstatyme nėra pateikta iškabos sąvoka, tačiau iš šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje esančio išorinės reklamos apibrėžimo darytina išvada, kad įstatymų leidėjas iškabą priskiria vienai iš galimų išorinės reklamos pateikimo specialiųjų priemonių“.

§     Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis negali būti interpretuojama taip, kad bet kuri iškaba jau pati savaime yra išorinė reklama. Norint tam tikrą iškabą laikyti išorine reklama, be kita ko, būtina nustatyti, kad ji atitinka bendruosius reklamos (…) požymius, t. y. tokiu būdu ir forma yra skleidžiama informacija, (…) skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis“.

§     „Teisėjų kolegijos nuomone, negalima atmesti galimybės, kad tam tikra iškaba yra siekiama išimtinai tik informuoti visuomenę, pvz., apie tam tikrame pastate įsikūrusią įmonę, o ne skatinti ją įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis.“

Teisėjų kolegija padarė išvadas, kad:

§     Savivaldybės tarybos sprendimunustatyta ne tai, kad bet kuri iškaba jau pati savaime yra išorinė reklama.“

§     „Tik toks objektas (priemonė), kuris (…) atitinka bendruosius reklamos požymius, gali būti traktuojamas kaip iškaba Vietinės rinkliavos nuostatų prasme, kuriai ir nustatoma atitinkama vietinė rinkliava. Kitaip tariant, iškaba, kuria nėra skleidžiama informacija, (…) skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, (…) nėra vietinės rinkliavos objektas“.

§     „Nagrinėjamu teisės aktu nustatomos vietinės rinkliavos ne už leidimo įrengti bet kokią iškabą (…) išdavimą, o tik už leidimo įrengti tokią iškabą, kurioje yra išorinė reklama“.

§     „Negalima sutikti su (…) aiškinimu, kad visos iškabos yra išorinė reklama“.

§     Savivaldybės tarybanenustatė rinkliavos už iškabą, kurioje nėra pateikiama jokia išorinė reklama“.

Taigi, iš šios nutarties darytinos išvados, kad:

1.             Ne visos iškabos yra išorinė reklama.

2.             Iškaba nėra išorinė reklama, kai joje pateikiama informacija neskatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

3.             Iškaba, kuri nėra išorinė reklama, negali būti vietinės rinkliavos objektu ir jos neprivaloma derinti su savivaldybės administracija.

 

3.             Kitų įstatymų nuostatos

Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra ir daugiau nuostatų, kurios aiškiai nurodo, kad informacinės iškabos nėra laikomos reklama. Pavyzdžiui, Advokatūros įstatymo 22 straipsnio (Reikalavimai advokato darbo vietai) 3 dalyje nustatyta, kad „advokato darbo vieta turi turėti matomoje vietoje pakabintą iškabą“. To pačio įstatymo 42 straipsnio (Draudimas reklamuotis) 1 dalyje nustatytą, kad „advokatui draudžiama reklamuoti advokato veiklą.“ Vertinant abi šias Advokatūros įstatymo nuostatas logiškai, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas nelaiko advokato kontoros iškabos advokato veiklos reklama.

Kitas pavyzdys yra Alkoholio kontrolės įstatymas, kurio 2 straipsnio (Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos) 10 dalyje nustatyta, kad „alkoholio reklama – (…) informacija, (…) kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.“ To pačio įstatymo 29 straipsnio (Alkoholio reklamos ribojimas) 6 dalyje aiškiai nustatyta, kad „reklama nelaikoma (…) įmonių (…) registruoti pavadinimai (…) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių (…) buveinės ar padalinio pastato“.Taigi, įstatymų leidėjas ne tik pačios iškabos, bet ir joje pateikiamų pavadinimų ir prekių ženklų nelaiko išorine reklama.

 

4.             Kitais dokumentais įtvirtintos nuostatos

Panašių nuostatų galima rasti ir kituose dokumentuose. Pavyzdžiui, Vilniaus Senamiesčio apsaugos reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1997 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 255, vartojamos savokos „iškaba“ ir „reklama“ yra aiškiai diferencijuotos ir vartojamos žodžių junginiuose „iškabos bei reklamos“ arba „iškabos ir reklamos“. Tame pačiame dokumente pavartotos sąvokos „informacinės bei reklaminės iškabos“, kas leidžia suprasti, kad iškabos gali būti dviejų rūšių – informacinės, kuriose pateikiama informacija apie subjektą, ir reklaminės, kuriose pateikiama reklama apie parduodamas prekes ir (ar) teikiamas paslaugas.

Rekomendacijose dėl politinės reklamos, patvirtintose Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. balandžio 17d. sprendimu Nr. Sp-41 (2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. Sp-110 redakcija) 3 punkto 3.2 papunktyje nurodyta, kad politine reklama nelaikoma „rinkimų štabo informacinė iškaba (stendas, skydas ir kt.), kai ji yra pakabinta ant (ar pastatyta šalia) pastato (patalpos ar kitur), kuriame ir yra pats rinkimų štabas. Rinkimų štabo iškaboje gali būti ši informacija: politinės partijos pavadinimas ir (ar) kandidato pavardė, partijos logotipas, rinkimų štabo darbo laikas ir kontaktinė informacija. Rekomenduojama laikytis valstybės įstaigų ir institucijų iškaboms keliamo reikalavimo – iškabos matmenys turi būti 40 x 60 cm.“

Toks pat reikalavimas antstolių kontorų iškabų matmenims yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 1R-338. Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, jog net ir šiuo požiūriu mūsų iškaba atitinka valstybės įstaigų ir institucijų iškaboms keliamą reikalavimą, t. y. jos matmenys yra 40 iš 60 cm.

 

5.             Dėl prekių ženklų naudojimo iškabose

Nei vienas teisės aktas nenustato, kad prekių ženklų naudojimas iškabose yra reklama. Net Išorinės reklamos įrengimo Klaipėdos mieste taisyklių 6.3.1 papunktyje nustatyta, kad „iškaboje gali būti nurodytas prekių ar paslaugų ženklas“, todėl lieka neaišku, kodėl mūsų iškaboje esantis įmonės prekių ženklas Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų yra laikomas reklama.

 

6.             Dėl vietos pasirinkimo

Įėjimas į Dubysos g. 23 esantį biurų centrą yra užkampyje, kur beveik nėra žmonių srauto. Pro duris patenkama į laiptinę, vedančią į 2 aukštą, kur yra įsikūrusios vien administracinės patalpos. Čia dažniausiai ateina tik tie lankytojai, kurie jau turi informaciją, kur rasti vieną ar kitą biurą, bet ir jiems pirmą kartą sunku surasti įėjimą. Jeigu norėtume įsirengti išorinę reklamą, kabintumėme ne 40 iš 60 cm lentelę vietoje, kurios nesimato nei iš Dubysos g., nei iš Taikos pr. (žr. 2 priedo 4 ir 5 pav.), o žymiai didesnių matmenų šviesdėžę arba reklaminį skydą, kuriam yra ir vieta ant pastato fasado (žr. 2 priedo 6 pav.) ir savininko pritarimas, ir kuris gerai matytųsi nuo gatvės bei reklamuotų mūsų prekias ir paslauga

Ciniški, familiarūs  M. Poimanskio posakiai bei replikos posėdyje iš bajorų laikotarpio perkelia į chruščiovkinio bendrabučio kiemą, kur besiereliuojantys berniokai, nutysusiomis treninginėmis kelnėmis , bando primesti kažkam savo tiesas. Paklausyti galite patys čia: http://youtu.be/vTuJwgZ_iL8 Susidaro įspūdis, kad M. Poimanskis (jaunuolis, dailia barzdele) yra nekompetetingas eiti ne tik komisijos pirmininko pavaduotojo, bet ir Viešosios tvarkos poskyrio vedėjo pareigas. Sprendžiant iš to, kad šis valstybės tarnautojas su piliečiais kalbėjo pakeltu tonu, juos žemino ir dėl išsakytos jam nepalankios nuomonės grąsino išvesdinti su policija, M. Poimanskis nepaiso ne tik įstatymų, bet ir Konstitucijos, kuri piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją. Gal taip yra todėl, kad gilias teisines žinias turinčio turėti tarnautojo vietą užima asmuo galimai neturintis teisinio išsilavinimo? O gal tai tik nervingo žmogaus savotiški darbo metodai?

UAB TERRA LUCIDA savininkas verslininkas D. Špučys yra  įsitikinęs, kad Mindaugas Žilys taip pat neturėjo dalyvauti komisijoje, svarstančioje administracinius teisės pažeidimus, kuriuos pats yra padaręs, tačiau baudos išvengė galimai pasinaudodamas savo kaip savivaldybės tarybos nario statusu. http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/etikos-komisija-mindaugas-zilys-interesu-nesupainiojo-897121/ Čia labiau sąžinės ir moralės reikalas, kurių pas minimuosius galimai nėra. Įkyriai į mintis ima bruktis senas lietuvių patarlė: Ranka ranką plauna. O dvi ir veidą numazgoja.
Činšininku bandytas paversti verslininkas mano, kad ši absurdiška situacija susidarė dėl to, kad nekompetetingi valstybės tarnautojai parengė įstatymų neatitinkančius teisės aktų projektus, politikai juos priėmė, o pareigūnai vykdo jiems duotą nurodymą pildyti biudžetą net nesusimąstant išrašinėdami protokolus. Galiausiai dėl to nukenčia vis dar bandantys dirbti ir išlaikyti valstybę bei jos tarnautojus verslai ir piliečiai.”

Atrodo viskas lyg ir aišku, bet komisijos nariams vistiek neaišku ir jie mato tai, ką nori matyti -vietoj iškabos reklamą… Tokiu būdu tektų uždėti baudas visoms lauko išvietėms, kurios reklamuoja savo paskirtį išpjaustinėtomis širdutėmis. Širdingai kviečia pasinaudoti pagal paskirtį… Kyla negraži mintis, kad juos paprasčiausiai masina išsilupti pinigėlių legaliu būdu, taip sakant priversti susimokėti činšo mokestį. Primiršusiems ar varnas gaudžiusiems per istorijos pamokas primename, kas yra činšas.

Pagal 1529 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio nuostatus, kai kuriems valstiečiams nustatytas 1 kapos lietuviškų grašių (tiek kainavo 2 karvės) metinis činšas. Per XVI a. antrosios pusės Valakų reformą panaikinus valstiečių žemės nuosavybės liekanas, činšas galutinai virto pinigine duokle. Činšo teise naudojosi miestelių gyventojai, činšas buvo renkamas iš malūnų, degtinės varyklų, alaus daryklų, smuklių (karčemų), keltų pajamų. Činšą mokėjo smulkieji bajorai, kurie gyveno stambiųjų žemvaldžių valdose. Neišgalintys sumokėti činšo buvo verčiami eiti lažą, o atsisakiusiems grėsė nuplakimas.

Klaipėdos verslininko D. Špučio nei plakė, nei lažan išvarė. Dėka jo atkaklumo ieškant teisybės činšinėjantys Klaipėdos savivaldybės klerkai panaikino baudą už reklamą. Tiesa, ne dėlto, kad pripažino, jog tai visdėlto ne reklama, o išblusinėję pačio M. Poimanskio (p.s to su Dzerdžinskio barzdele) rašytas taisykles, surado, kad iškaba buvo pakabinta anksčiau nei įsigaliojo taisyklės.

Istorijos pabaigą norisi vainikuoti senolių išmintimi, kuri teigė,kad kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys, o smėlio, druskos ir geležies luitas yra mažesnė našta, negu kvailas ir užsispyręs žmogus, įsitrynęs į valdišką vietą.

Su pagarba Myra Kovalski

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

From → Pradzios

Leave a Comment

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s