Skip to content

Nevilties Prezidentas

by on October 31, 2013

Lietuva šurmuliuoja ir kunkuliuoja. Pilasi purvo ir kaltinimų lavinos. Skamba patyčios šiuolaikinių juokdarių lūpomis. Tuoj prasidės hienų puota. Nenumaldomai artėja Lietuvos Prezidento rinkimai, panašesni labiau į hienų peštynes prie dvėselenos. Gaila tik, kad  ta dvėseliena- vos vos vytuojanti mūsų tėvynė. Silpna, žaizdota ir visiškai be imuninės sistemos.

Neilgai trukus patvorius ir stulpus papuoš matyti politikų veidai ir akinančios šypsenos.  Jie keiks dabartinę sistemą, nebaudžiami reikš nepasitikėjimą teismais ir kartos, kad nusipelnėme gyventi geriau. Kas- jie ar tauta nepatikslins.

Vokiečiai per karą sakė: lietuviai, tai avinų banda, kuriems reikia gero piemens su botagu. Kokį piemenį ir su kokiu botagu išsirinksime šiemet?

Pasirinkimas tarp prezidentų gana menkas. Kiek žinoma, kanditatuoti ketina panelė Dalia, skaistaveidis KGB pulkininko sūnus, pats 1975 labai norėjęs tapti KGB etatiniu darbuotoju. Juo netapęs dėl sveikatos būklės, 1988 tapo tapo LKP CK Administracinio skyriaus instruktoriumi – jam buvo atskaitingas ir LTSR veikęs KGB.

Romantiškiems, melodramas žmonėms toks prezidentas tarsi atgaiva sielai. Ne dažnas politikas rezonansines bylas leidžia sau komentuoti ne pagal faktus, o pagal savo įsivaizduojamos meilės prizmę. Beje ir pats išgarsėjęs dėl savo meilės nuotykių su sekretore, vėliau tapusia žmona.

Puikiai atsimename, kai A. Paulauskas, jaukiai įsitaisęs V. Gaivenio studijoje blevyzgojo apie Kauno pedofilijos bylą. Jo nuomone, a. a D. Kedys pavydulingai mylėjo L. Stankūnaitę, ši – mylėjo a. a A. Ūsą, o ar šis mylėjo ar nemylėjo jos mažametę dukrą, tapo galvos skausmu teismams. Tada iš pavydo a. a D. Kedys nušovė jos seserį ir Kauno apygardos teisėją J. Furmanavičių. Šiek tiek kvailoka, šiek tiek prasilenkia su tikrove, bet vis apie meilę. Beje, tai buvo seniai ir visų šių žmonių jau nebėra. Ilgai vienų ieškota – kitų slėpta tiesa pavirto mėsa ant laimėtojų stalo.

Kaip skęstantis griebiasi šiaudo melo liūne, taip dalis Lietuvos žmonių mano, kad V. Gailius  būtų labai tinkamas Prezidentas mūsų šaliai. Kodėl?  Visų pirma jis daugelio akyse irgi sistemos auka, kaip ir daugelis. Tiks jis galinga auka.

Kai VSD seka keliasdešimt tūkstančių žmonių, kai vaikai baudžiami už kreidele parašytą žodį TIE-SOS, kai persekiojami piketan už gyvą sudegintą mergaitę Dembavoje, besirenkantys žmonės, o ne BPC pinigus pavogus, o ne už juos įdiegus skambinančiojo be sim kortelės nustatymo vietą, labai naudinga panaudoti mimikriją, t. y susitapatinti su auka.

Tiesa, ne su ta tyliai kenčiančia bei mokančia baudas už tai, kad matė kaip Stankūnaitės advokatas nešė klykiantį vaiką, užlaužtomis kojytėmis, ne su bėgančia iš Lietuvos, nes policija neįžvelgė pasikėsinimo į gyvybę nei atsuktuose automobilio ratuose, nei grasinime supūdyti lavoną autobusiuke, nei gyvą kankinančiai išmėsinėti.

V. Gailius kitokia auka. Auka, sugebanti apsiginti save teismuose. Naivuoliams toks aukos pasipriešinimas apsuka galvas labiau nei vynas ir jie ima regėti jame Lietuvos Prezidentą. Ryžtingą,tvirtai stovintį ant abiejų kojų, nebėgantį iš šalies, teismuose pasiekusį triuškinančias pergales. Nesusitepusį violetine spalva- tad beveik elitinį.

Latvijos pedofilijos gijos ir vedė į Lietuvos nebaudžiamajį elitą.

Stop! Praskleiskime rožinį šydą…

Šiek tiek apie V. Gailiaus laimėjimus užvaldytuose teismuose. V. Gailiui palankų sprendimą priėmusi teisėja V. Norkūnaitė, atrodo, labiau vadovaujasi galios nei teisingumo kriterijais. Akivaizdaus Eglės Kusaitės gniuždymo byloje ji stojo J. Lauciaus pusėn, nors šis prisipažino, kad perskaitęs SMS žinutę, kurią, anot Eglės, jis pats sau pasirašė, suprato esąs degeneratu, kurio seni pažįstami nepamirš. Beje, merginą nuteisusią nutartį ji priėmė kartu su KGB rezervisto Pociaus žmonele Pociene, kuri nesusiprato nusišalinti. Skirtingai nei Eglė, V. Gailius per daug įtakinga figūra, kad tokio sukirpimo teisėjos, kaip teisėja V. Norkūnaitė, neįvertintų rizikos padaryti lemtingą klaidą karjeroje. Todėl atrodo, kad priimtas sprendimas liudija apie teisėjos gerą perspektyvos pojūtį, o ne apie sąžiningumą, teisingumą ir panašias materijas.

Teisuolio kanditato kaukė pamažu slenka ir palietus  Seimo narės N. Venckienės neliečiamybės atėmimo balsavime. Tarsi patyčia nuskambėjo pasiūlymas N. Venckienei savo tiesą apginti teismuose. Kaip? Kai Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius ją išvadino Lietuvos teisėsaugos pūliniu, nei vienas teisėjas nedrįs net akies kampeliu žvilgterti į faktus, bet teis ,, taip kaip reikia sistemai,, .

Kai kurie politikai, palaikantys V. Gailių teigia, kad balsavime dėl N. Venckienės suveikė generolo solidarumas kolegoms pareigūnams. Nieko naujo – nes visos rezonansinės bylos ir buvo numarintos solidarumo kažkam vardan. Tokia Lietuvos pareigūnų tradicija, žudanti pačią valstybę bei pasitikėjimą teisėsauga.  O jei tai jau solidarumas bendrapartiečiui V. Ūsui? Kvepia ne itin skaniai. Gana solidariai su a.a  A. Ūsu skamba ir melo detektoriaus ignoravimas.

Kitas klausimas iškilo koks V. Gailiaus vaidmuo Kauno pedofilijos byloje? Nejaugi tikrai jokio?

V. Gailius nuo 2007 iki 2010 liepos 14 dirbo Kriminalinės Policijos Biuro viršininko pavaduoju. Praktiškai privalėjo būti 2009 rudens įvykių centre. Jei tam sumaišė atostogos – tai jos nesitęsė  visus metus. Nebent tai buvo metus besitęsiančios dekretinės atostogos.

Lyg grybas po lietaus 2011 vėlyvą rudenį pas V. Gaivenį studijoje išdygo slaptasis liudininkas M. Žalimas. Po jo vingrių pasakojimų ir pasakų krito KPB vadovų galvos. Jie po šiai dienai tampomi po teismus už tai, kad kažką žinojo ar kažko nepadarė. Kažkodėl šonu pasisekė praslinkti ir net palto skvernų neišsitepti aukštų ponų karamele generolui  V. Gailiui. Kodėl?

Prabėgus mėnesiui, t.y nuo 2010 m. liepos 14 d po  Liberalų partijos bendražygio pusbrolio, kaltinto pedofilija nuburbimo kaimo baloje, palydint kitam partijos nariui Šimašiui, V. Gailius  buvo paskirtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktoriumi. O po  Slaptojo liudininko M. Žalimo paliudijimo,  t. y. spalio 26 d. ministro pirmininko potvarkiu V. Gailiui suteiktas vidaus tarnybos generolo laipsnis.

Kai vieniems buvo kertamos galvos, o kitam pasiutusiai sekėsi kilti karjeros laipteliais. Keisti sutapimai ir dar keistesnis pasitikėjimas Lietuvos teisėsauga.

Tai puikus atsakymas kodėl, kovotojas už tiesą V. Gailius yra gana santūrus rezonansinės Kauno pedofilijos bylos klausimais, kodėl jo netaršo bei nemarginalizuoja samdyti socialinių tinklų ir portalų komentatoriai.

Idealistams, laisviesiems menininkams ir kitiems svajokliams patariame atsargiau rinkti naują Lietuvos Prezidentą bei aklą žavėjimasi pakeisti kruopščia analize. Iš nevilties renkamas prezidentas – vilčių neišpildys.

Su pagarba  Myra Kovalski

photo_original_1_74480510

From → Pradzios

2 Comments
  1. piliete permalink

    gerai parasyta ,bet ar zmones zino tai klausimas rimtas juk ir vel renkames ,kada nusvis tiesos saule ,o gal nors menka pasvaiste ,verta pamastyti

  2. Leonas permalink

    Analizė iš esmės teisinga, nors, žinoma, yra diskutuotinų detalių.
    Viena formali pastaba: cituojant interneto komentarą, derėtų nepamiršti prieš tai įdėti ką nors panašaus į “anot vieno interneto komentatoriaus, …” ar pan., kitaip gali kilti keistų minčių :).
    Su pagarba, komentatorius Leonas

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s