Skip to content

Kitokie arba kaip Valstybė manyje užmušė žmogų

by on May 13, 2014

Robotukų armija… Žvelgiant į praeivius, skubančius parko takeliu, taip pagalvoju.

O aš? Aš pati? Tapau tokia pati kaip ir jie. Taip, tapau KITOKIA. Nepasiilgstu savęs tos, ankstesnės, nes negalima, nepatogu, bent jau gyvenant mūsų `teisinėje` valstybėje.

Kad mano valstybė KITOKIA, sužinojau patyrusi pragarą Klonio gatvėje, tą iki grabo lentos įsirėžusį į mano, mano nepilnametės dukrelės ir garbingo amžiaus mamos atmintyse. Nepasakosiu pojūčių ir tų momentų, jei Jūs nebuvote tą naktį, reiškiasi, Jūs miegojote ramiai.

Ir ačiū Dievui, nors kas nors šioje valstybėje gali ramiai miegoti. Va lygiai taip pat, kaip ir seimūnai. O ką? O dėl ko gi nemiegot? Ar mano vaiką grobia?

Ne.

Ar mane grąsina užpjūdyti šunimis, jei nepasišalinsiu?

Ne.

O tardymui ar mane kvietė už tai, kad stovėjau po langais Kauno rajono savivaldybės, protestuodama prieš Vaikų teisių neveiklumą ir abejingumą vaiko kančiai?

Ne.

O dujų ar elektros šoką gavau iš mūsų `angelų sargų`, perkreiptais iš neapykantos veidais?

Ne.

Tai ko čia ir nepamiegojus? Na ir saldžių sapnų.

Seimūnų algos jau padorios, va teisėjai dar susigrąžins ką prarado, o kam man pinigai, nes vistiek miegu? Pramerkiu vieną akį, dar niekas nieko nepakeitė, ir toliau šiltai tūnau.

`Su lietuviais Maidano nepadarysi, o reikėtų, nes viskas taip blogai, bet kovoja tai tegul kiti, nes man taip patogu tūnoti. O aš dar ir prieš karą.`

Tik tas miegas per rinkimus nelabai ramus buvo. Kai kurių kandidatų kalbos labai sujaudino. Tas jų retorinis klausimas: ` ko pritrūko iki norimo rezultato?` Atsakau: SĄŽINĖS.

Beje, apgailestauju, dėl visų `miegančių` prezidentės nesėkmės: nenubalsavo už Grybauskaitę. Dabar gali tekti iš guolio pasijudinti. O jei laimės ne ji? Dabar gi buvo viskas taip aišku ir įprasta: jei turi pažįstamų, įtakingesnių, geriausiai prokurorų , o dar geriau teisėjų, kas benutiktų, viskas baigsis gerai.

Nes `viskas Lietuvoj įmanoma` ( Zuoko šūkis) .

Jam geriau žinot.

Įmanoma bylas apsukti taip, kad sutenerės ir pedofilai, virs aukomis, o aukos – melagiais ir net turės bėgti iš Lietuvos. Gražu klausyt kaip visi robotukai rėkia: teisinėje valstybėje turi būti vykdomi teismų sprendimai ir taškas. O ar pasidomėjote, kiek tų sprendimų įvykdyta? Ir dar skubos tvarka? O ar galite duoti savo ranką nukirsti, kad tas teismo sprendimas buvo teisingas? Ar žinote kaip gudriai galima manipuliuoti informacija kai ką nutylint, kai ką pamirštant, o kai ką ir sukuriant? Lietuvoje – viskas įmanoma! Ar nepastebėjote, miegantieji, kad ore tvyro baimė? Tokia pati baimė ir nusižeminimas prieš `galingąjį`, suprask turintį postą, kaip ir Sovietmečiu? Ar Jūsų telefono klausosi, kaip ir I. Degutienės ir net jos senos mamos? Mano taip, kaip ir mano nepilnametės dukrelės, nes teko porą kartų jai su vargšiuke mergaite iš Klonio g. apsikeisti žinutėmis.

Bet neisterikuoju, kaip buvusi Seimo pirmininkė. O ir kam?

Ar `teisinėje` valstybėje aš, būdama tik mokesčių mokėtoja ir robotukas, galiu ką nors pakeisti? Ir klausimų geriau neuždavinėti, nes priešingu atveju reiškia,kad dar vis mąstai.

Tokie nenaudingi ir pavojingi.

Rytą po rinkimų smagiai pasijuokiau iš E.Masiulio straipsnio apie demokratijos pabaigą su Z.Balčyčio atėjimu. Kas tas būtų, ponai , priminkit?

Mano tikėjimas demokratija Lietuvoje baigėsi su lyg Gegužės 17- ąją. Žmonės tiki apčiuopiamais dalykais.

Išsuktą ranką, už tai, kad stovėjau ir giedojau himną, ilgokai skaudėjo.

Kas baisiausia, kad žinau kas yra demokratija. Teko gyventi tokioje šalyje. Grįžau, nes labai mylėjau savo Tėvynę…

Tenai – demokratinėje, teisinėje valstybėje, vėliavas kelia net kiemuose. Čia – ją trypia pareigūnų kerzavi batai ir ji suplėšoma. Ir kaip keista, už tai nebaudžiama. Ten, vaikam kojų biologinės nešdamos nesukioja, o čia – net klykiančios niekas nepagaili. Maža to, kažkoks plikas nepažįstamasis primena,kad visi `dėdės`, esantys autobusiuke, žiūrės, kuomet ji šlapinsis.

Bet tai viskas normalu, niekas nieko toliau nediskutuoja.

Ten, iki 10 metų vaiko net kambario nerekomenduoja pertvarkyti, čia, atima net mylimą fleitą…

Ar dar tęst?

Man ir tiek pakanka, kad pradėtų purtyti nervingas drebulys.Bet kada po rinkimų, praėjus porai dienų, mano nepilnametė dukra pasakė, kad `kokia prasmė čia likt?`

Viskas, miegantieji, saldžių sapnų…

Užlipote ant to paties `grybo`, laukite svečių savo sodybose, nes tokioje demokratinėje – teisinėje valstybėje išgyventi gali tik miegantieji. Mat jie- nepavojingi. Jei sakysite, kad tai puikybė, sutinku, lai bus puikybė. Jei išvadinsite `patvorine`, ne pirmas kartas, nebežeidžia.

Bet ir himno jau daugiau nebegiedu…

 

V.Vrubliauskienė

 

trispalve_n

From → Pradzios

2 Comments
  1. Anonymous permalink

    Dekui Agne.Nuostabus straipsnis.

  2. Anonymous permalink

    autore – V. Vrubliauskiene

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s