Skip to content

Kas Tau, Žmogau, yra Gegužės 17-oji?

by on May 17, 2014

Kiekvienas žmogus širdyje nešiojasi viltį. Jeigu kartais ji žlunga, tai jokiu būdu nereiškia, kad žlugo viskas…
Kada žlugo a. a Drąsiaus viltis išgelbėti savo dukrą? Kai buvo vilkinamas pedofilijos bylos tyrimas?  O gal kai įtariamojo pedofilija advokatai pašnibždėjo: vaikine, palik viską – tu net pats nežinai ką užkliudei… Kai laiškai į Niekur  nesudomino adresatų?
Gal viltis driokstelejo kartu su šūviais lemtingąją spalio 5, 2009 rytą?
Gal…

Drąsiaus viltis plevena virš jo kapo ir laukia savo valandos.

Kada žlugo jo tėvų viltis?  Kai anūkė ėmė pasakoti nevaikiškus dalykus? Kai rado negyvą, lapu paspringusį sūnų Šlienavos pakrantėje?  Kai vos ne kiekviename  dienraščių puslapiuose liejosi šmeižtas? Kai gegužės 17 ryte, iš savo namų buvo išvilkti  vienmarškiniai kaip, kliūtys teismo sprendimo vykdymui? Pavymui girdėdami  9 metus augintos anūkėlės  paskutinius žodžius,  “Paleiskit močiutę ir dieduką!!!”

Paskui sekė absurdiškos Ūso triusikų, griuvimų  bylos… Vilties jau nebebuvo…

Kada žlugo Neringos Venckienės, buvusios Kauno apygardos teisėjos viltis?

Pamačius kokioje supuvusioje sistemoje ji dirba, naktimis rašinėjant begalinius skundus dėl  netiriamos pedofilijos bylos, per tv  teisėtvarkos šului St . Šedbarui skėsčiojant rankomis, kad pedofilijos bylą jau prakišome, pačioje pradinėje stadijoj,vykus aplaidžiam tyrimui. O gal viltys žlugo laužiant rankas storam meitėliui su uniforma, norint atplėšti apsikabinusią iš baimės virpančią dukterėčią?

Gal  seimui vieningai nubalsavus, kad Garliavoje, plyštančioje nuo klyksmų ir trypiamų Lietuvos Trispalvių – prievartos visgi nebuvo?  Ar teberuseno viltis, matant tolstančią Lietuvą pro lėktuvo iliuminatorių?   Gimtinės lopinėlį, iš paukščio skrydžio panašų į apgriaužtą sūrį, pakeitė svajonių kraštas  Amerika…

Kur lindėjo viltis, kai  po M. Laurinkaus pareiškimo  per tv laidą Teisę Žinoti , kad N. Venckienė  bus sugrąžinta prieš Kalėdas, gruodžio pabaigoje sunkvežimis taranavo jos tėvų automobilį?

Netgi ramiam saugiam gyvenimui griūvant, tarsi kortų nameliui – viltis išliko…

Viltis panaši į  svetimos šalies nakties dangų: nėra tokio kampelio, kur atkakliai ieškanti akis nesurastų galų gale kokios nors žvaigždės.

Dažnai teko sutikti, kad siekti tiesos Lietuvoje yra kenksminga. Sistema suės ieškantį tiesos žmogų kaip koks vėžys. O sistemą valdo keletas galingųjų. O gal silpnųjų – pakabintų ant savo iš silpnybių  nusipintos virvės…

Labai gaila, bet Lietuva dar nepritaikyta dorai ir tiesai. Čia viešpatauja visai kitokie mikroorganizmai.  Dora galima patapti iškepus kažkieno užsakytą straipsnių virtinę, ir galų gale ir knyga negražiu pavadinimu.  Vėliau maivytis ir tokiu būdu siekti visuomenės dėmesio. Nesvarbu kokio. Žiūrėkit, kaip ir kiek primelavau – ir nieko man nepadarysit.  Tikėti žinoma, nebūtina.

Raudonplaukių ar neplautaplaukių sizifių darbas skirtas nukreipti dėmesį nuo svarbesnių įvykių. Pakurstymas dėmesiui priblėsus,  gesinimas baudomis ir absurdiškomis bylomis. Kam to reikia?  Gal politiniams žaidimams? Gal postų dalinimosi labirintams?

Gegužės 17 -oji…  Ši data kiekvienam  reikšminga ir labai skirtinga.

Mūsų  Vilties prezidentei tai smagi diena. 2009 gegužės 17 įvyko jos inauguracija.  Nemaža dalis tautos braukė ašaras, tikėdami, kad Lietuvoje pūstels nauji vėjai. Itin viltingai skambėjo Prezidentės žodžiai, kad teisėsauga tik imituoja savo darbą.

Vėliau už tų žodžių pakartojimą buvo atiminėjamos mantijos, keliamos bylos, o teisėsauga įrodė, kad imituoti galima akivaizdžiau ir įžūliau.

Gegužės 17- ają prie Prezidentūros LGBT bendruomenė garbingai skleidžia vaivorykštines vėliavas, o trispalvės niekingai trypiamos Klonio kieme robokopų ordos, paklususios buvusių įtariamųjų pedofilija užsigeidimams.

Kiekvienam ši Gegužės 17 – oji vis kitokia. Kas gers šampaną minėdamas, inauguracijos, L. Stankūnaitės bei robokopų triumfą, kas susisupęs į vaivorykštinę LGBT vėliavą laigys po švariai nugramdytą nuo kreida užrašyto pavojingo žodelio TIE-SOS Daukanto aikštę, reklamuodamas savo lovos reikalus, o kas  tyliai uždegs žvakutes ant žuvusio tėvo Drąsiaus kapo ir eilėmis paminės šiurpujį rytą. Dar kažkam tai bus tik baltas ištrintas iš atminties lopas, rytas pavirtęs amžina naktim.

Dievo buvimo įrodymas iš blogio egzistavimo: jei pasaulyje nebūtų blogio, Dievas būtų nereikalingas; kadangi blogis egzistuoja, vadinasi, Dievas yra. Kur Dievas – ten ir Viltis, Stebuklas ir Šviesa.

Pasaulis ne ką pastovesnis už jūros bangas. Nesvarbu, ar mes kovojame,meluojame  ar triumfuojame, ar kenčiame – viskas netrukus išblėsta kaip rašalas popieriuje. Amžina lieka tik Tiesa ir Viltis.

 

Su pagarba Myra Kovalski

pasaulis2

From → Pradzios

Leave a Comment

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s