Skip to content

Gen. Prokuratūros melas apie nesurandamą N. Venckienę

 

Šiandien išsiunčiau apeliaciją JAV Vidaus saugumo departamentui (DHS), prašydamas pateikti visą informaciją apie JAV gyvenančią Neringą Venckienę (apeliacijos tekstas pateikiamas žemiau).
Kaip žinia, prieš porą savaičių gavau atsakymą iš JAV, Department of Homeland Security (DHS), kuriame rašoma, kad šis departamentas atsisako išduoti bet kokius dokumentus, susijusius su Neringos Venckienės buvimu JAV, nes neva tai privati ir neskelbiama informacija.
DHS atsakyme buvo nurodyta, kad informacija apie N.Venckienę yra privati, ir nurodyta, kad dokumentai apie asmenį dali būti pateikiami, jeigu „ yra aiškus įrodymas, kad visuomenės interesas atskleisti privačią informaciją nusveria asmens privatumą, ir kad didelei visuomenės daliai tokios informacijos atskleidimas būtų svarbus.

Jūsų prašymas neatitinka nė vienos iš šių sąlygų. …jeigu privatus interesas nusveria viešą, informacija neatskleidžiama. Jeigu įrodoma, kad informacijos atskleidimas turi didelę svarbą visuomenei, tai nusveria privatumą, ir informacija gali būti atskleista.

Galite apskųsti šį sprendimą…“

Toks atsakymas reiškia, kad DHS yra puikiai žinoma Neringos Venckienės gyvenimo vieta JAV ir jos statusas šioje šalyje. Todėl dar kvailesniais atrodo Generalinės prokuratūros išvedžiojimai, kad neva niekaip nepavyksta rasti N.Venckienės JAV, nors lietuviškas teismas jau išdavė orderį ją suimti. Kita vertus, DHS nurodo, kad atsisako pateikti natūralizacijos dokumentus, kas reiškia, kad N.Venckienė jau gali būti JAV pilietė.

Tiesa, laiške teigiama, kad šį sprendimą dar galima apskųsti, kas ir buvo padaryta. Kadangi apie partijos „Drąsos kelias“ nieko tiksliai nežinome jau daugiau nei dveji metai, dar vasaros pradžioje kreipiausi į minėtą instituciją JAV, kuri tvarko bet kokius atvykusių į JAV žmonių reikalus. Reikalas tas, kad JAV Konstitucija („Freedom of information act“ – teisė gauti informaciją) garantuoja teisę bet kuriam piliečiui gauti dokumentus iš JAV valstybinių įstaigų.

Pasiremdamas šiuo JAV Konstitucijos punktu, kreipiausi į DHS, kad būtų pateikti bet kokie dokumentai apie N.Venckienės statusą JAV.

Kaip žinia, N.Venckienė pabėgo iš Lietuvos, kaip Lietuvoje buvo nužudyti keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Andrius Ūsas, Violeta Naruševičienė, Drąsius Kedys), kurių nužudymą Generalinė prokuratūra arba suvertė D.Kedžiui, arba pavadino nelaimingais atsitikimais. Dar mažiausiai tuzinas pedofilijos istorijos liudininkų buvo prigąsdinti tylėti, arba nuteisti už tai, kad paliudijo tiesą, kaip, pvz., profesorė Bloznelytė.

Puikiai suprasdama, kad iš mafijinės teisėsaugos Lietuvoje jau nėra ko tikėtis, ir bijodama dėl savo gyvybės, N.Venckienė su sūnumi išskrido į JAV. Sklinda kalbos, kad jos sūnus puikiai mokosi vietinėje mokykloje ir jau gavo nemažai pagyrimų už puikų mokslą, o pati N.Venckienė, jeigu tikėti ‘Lietuvos rytu”, pragyvenimui uždirba prižiūrėdama pagyvenusius žmones.

Aurimas Drižius

laisvaslaikrastis.lt

melas

Siaubo rūsys vaikams Norvegijoje

Norvegijos policija greičiausiai pačiu laiku  sustabdė  baisų pedofilą, ketinusį grobti ir kalinti rūsyje vaikus.

40-metų vyrui pateikti  kaltinimai dėl vaikų pornografijos  ir ruošimosi neteisėtu mažamečių laisvės kalinimu savo rūsyje. Po Vesteoplando policijos apsilankymokratos metu buvo rastas keistas, slaptas rūsys skirtas vaikams.

Pasak policijos, 40-metis pedofilas susirasdavo savo aukas socialinėje  medijoje, išanalizavęs kur vaikai gyvena važinėdavosi pas juos, sekdavo. Tai vyko tiek Norvegijoje ir Švedijoje.

Kaltinimai dėl planavimo neteisėtai atimti laisve pareikšti poto kai policija netikėtai surengė kratą pedofilo namose ir ten  rado slaptą rūsį, su ypatingai garsą sugeriančiomis sienomis, vaikiškomis lovomis ir toiletu.

– Aiškiai matosi, kad šis vieta skirta laikyti vaikams ilgam laikui. Rūsyje vaikiškos kėdės, toiletas, lentynos su Lego žaislais. Yra net šaldytuvas su maistu- informavo prokurorė  Julie DALSVEEN per Norvegijos TV2.

Šio siaubo kambario sienos buvo išklotos kilimais bei uždaryta ventiliacija. Kriminalistai mano, kad tai buvo daroma su tikslu izoliuoti garsą. Taip pat rasta  stebėjimo kamera bei pasiklausymo įranga šioje klaustrofobiškoje erdvėje.

-Įtariamasis pasirengimui pedofilijai aiškinosi, kad rūsį įrengęs sau, kaip paguodai, kad pats neturi vaikų.

Name taip pat rastas GPS, kurioje buvo užprogramuota 70 vietų Norvegijoje ir Švedijoje, su įrašytais  vaikų vardais. Pasak policijos, 40-metų įtariamasis net 50 kartų išsinuomuodavo vis skirtingą  automobilį ir sukdavosi aplink vaikų gyvenamasias vietas.

Vyriškis yra dirbęs dviejose mokyklose ir popamokinės veiklos klubuose iki 2007 metų. Nors namuose rasta vaikų pornografijos, po kol kas nėra jokių tiesioginių įkalčių apie padarytą nusikalstamą veiką. Išskyrus apie abejones keliančius įtarimus apie ruošimasi kalinti vaikus.

Apkaltintojo advokatas Harald Stabel patvirtino, kad 40 – metis davė parodymus ir atsisakė daugiau atskleisti informacijos bei kalbėtis šia tema.

Nuotraukas galima pažiūrėti čia: http://www.mx.dk/nyheder/global/story/10634279#showid=8236&index=0

hand

Olga Girdauskienė. Prieš pedofilijos bylą ir po.

“Kartą 10 – ojo gimtadienio proga, Deimantė nupiešė dovanėlę savo pusseserei. Lape buvo dvi mergaitės , susikibusios rankomis. Aš paklausiau:

-Kas čia?

Ji nustojo spalvinti piešinį ir susimąstė ir atsakė:

-Tai mes susikibę rankomis sėdėdavome, kai Andrius leisdavo mums pailsėti ir išeidavo su mama, palikę mus vienas.”

“2011 sausį aš paklausiau mažosios:

-Gal tu nori gyventi pas mamą? Ir išgirdau atsakymą:

-Ne. Pas Laimą bus dėdžių.Tegul pas ją ateina Andrius, Jonas ir Aidas, ir laižo jai, kiša jai, o ne man.”

(Iš  N. Venckienės knygos “Drąsiaus viltis išgelbėti mergaitę”, kaimynės Olgos atsiminimų)

Tokie atsiminimai ir juolab liudijimai pedofilijos teismuose yra ypač nenaudingi dengiantiems pedofilus bei marinusiems Kauno pedofilijos bylą kgbistinėmis priemonėmis. Meluok, juodink, šmeižk ir teisiškai persekiok išdrįsusį prabilti. Taip prie Kedžių kaimynės Olgos 2010 gegužį atsidūrė keisto tarsi kontūzyto veido pilietis. Skambiai vadino drauge, kartais ragana.

Neadekvatų pilietį žmonės pravijo iš patvorio po savaitės ar dviejų.

Vėliau susuktveidis pasiprašė būti svarbiu liudytoju pedofilijos byloje ir pripasakojo savo kliedesių apie raganą kaimynę Olgą, kuri užmesdavo anklodę ant Drąsiaus dukters ir šnabždėdavo neesamą pedofilijos istoriją ir faktus. Mokė pedofilijos vėliau cituos rimtus veidus nutaisę teisėjai ir tyrėjai, nupynę  bezdalų virvę iš susuktveidžio paistaliojimų.  Beje jau teisto kartą už melagingus parodymus  bei turto prievartavimą.

Nors ir nelabai stabilios psichikos, visur matantis besiporuojančius gėjus, kalbančius katinus, Kedžių kaimynes raganas bei bendraujantis su  keistomis fėjomis potencijos reikalams stiprinti šis  liudytojas buvo lyg šapas skęstančiam. Teisėsauga su pasimėgavimu prarijo viską ką jis švabaldžiavo bei prijungė dar vieno liudininko parodymus. Liudininkas teistas keliolika kartų, savo gyvenimą pavertęs paramos rinkimu ir mitimu iš jos. Kelis metus trynęsis Venckų patvoryje ir anot jo saugojęs Kedžio dukrą nuo pedofilų klano bei rinkęs maisto atliekas iš žmonių, kad pramisti ir svaigintis, šiuo metu metu tapo Ukrainos rėmėju ir renka išmaldas nuo Rusijos invazijos Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms.

Kas gi buvo šita moteris prieš pedofilijos bylą?

Olga Girdauskienė (gim. 1950 m. liepos 22) mokytojų šeimoje, Irkutske. 1967 m. baigė vidurinę mokyklą.  1968-1972 m. studijavo Rytų Sibiro valstybiniame kūlturos institute bibliotekininkystės fakultete. Studijas baigė raudonu diplomu ir buvo palikta ten dirbti bibliografijos dėstytoja. Nuo 1972 iki 1975  O. Girdauskienė dirbo tame pačiame institute dėstytoja bibliografijos katedroje.  Klonio gatvės ragana, vadinama moteris dėstė užsienio šalių bibliografijos teoriją.  Po to įstojo ir baigė aspirantūrą Sankt-Peterburgo valstybiniame kultūros ir menų universitete. Doktorantūrą kaltinamoji numarintoje pedofilijos byloje baigė 1979 metais. Visa jaunystė prabėgo besimokant,  rašant straipsnius, vedant konferencijas ir visa kitą  ko reikėjo rašant disertaciją. Pabaigus doktorantūrą  Olia Girdauskienė turėjo grįžti į Irkutską toliau dėstytojauti,

“Deja gyvenimas padiktavo kitaip – aš, kaip “dekabristė” nusekiau paskui savo vyrą,į Lietuvą. Mano vyras tuomet  irgi baigė mokslą ir pagal paskyrimą turėjo grįžti savo gimtinėn. Štai kaip aš atsidūriau Pribaltikoje,”- maloniai šypsodamasi per interviu kalbėjo moteris.

-Taip atsitiko, kad aš dirbau nuo 1979 m. iki 2010 m. liepos vidurio Kauno apskrities bibliotekoje vyr. bibliografe, Tarpbibliotekinio ir Tarptautinio bibliotekinio abonemento vadove iki 2011 m. ir trumpam dėstytojavau Vilniaus Universitete Kauno skyriuje. Mokslo metu įsigijau puikius kolegas iš Kauno: mokslo daktarę Juliją Čepytę ir profesorių Osvaldą Janonį, doktorantę iš Latvijos Intą Sallinen. Užauginau sūnus, tapau močiute, ir tik 2012 05 17 pirmą kart patyriau tokią klaikią prievartą iš Lietuvos valstybės.

“Prie varčiukų į kaimynų kiemą paprašiau policininko leisti man pasiimti vakar paliktą prie šiltnamio maišelį su vaistais. Jis praleido mane. Paėjus keletą žingsnių, išgirdau balsą:“Kas praleido?” Priešais mane stovėjo aukštas vyras su juodu švarku. Jis davė komandą:“Suimt! Už pareigūnams pasipriešinimą!“. Prie manęs pribėgo keletas policininkų, griebė už rankos, stūmė. Išgirdau šūkį: “Už kojų!” – ir mane nešė už rankų ir kojų. Turiu stuburo išvaržą. Nuo tempimo,spyrimo pajutau stiprius nugaros skausmus. Bandžiau atsistoti ant kojų, prašiau paleisti, nukrito vienas batas, prašiau sustoti ir leisti man jį užsidėti. Niekas nereagavo, tempė toliau ir vienas iš pareigūnų, laikančius mane už dešinės  rankos pastoviai spaudė  vieną tašką ties vena. Labai skaudėjo. Surikau, kad nespaustų ranką, kad skauda. To policininko reakcija buvo stulbinanti: jis šypsodamas žiūrėjo man tiesiai į akis ir dar stipriau spaudė venos tašką .”

” Prinešė mane iki didelio autobuso ir pradėjo stumti į vidų. Aš esu hipertonikė. Pasidarė labai bloga labai trūko oro, skaudėjo rankas,stuburą. Prašiau išleisti iš autobuso ir duoti įkvėpti gryno oro, bet manė tik kišo, stūmė į autobuso vidų. Pamatę, kad man iš tikrujų blogai-nuvedė į greitosios pagalbos automobilį. Pamatavo spaudimą-  200. Daktaras davė tabletę, suleido vaistus. Ir vėl suriko vienas iš pareigūnų, kad jai nieko nėra ir liepė nuvesti mane į autobusiuką. Įstūmė į kabiną, kur buvo Renaldas iš Klonio gatvės. Jis matė, kaip mane stūmė už plastikinių durų, daužė rankomis per pilvą.  Renaldas minėjo, kad smurtą matė ir galėtų tai patvirtinti. Tas pats policininkas, kuris rėkė, kad man nieko nėra, stumdamas  užstaugė:

“Atsibodo ji man! Duokit man elektrošoką!

Aš pradėjau klykti,kad turiu širdies problemų su širdim ir elektros neatlaikysiu.

Iš O. Girdauskienės pasakojimo apie gegužės 17 ają įvykdytą smurto akciją prieš Klonio gatvėje buvusius žmones ir ją pačią.

http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/geguzes-17-d.-smurto-garliavoje-liudijimaiolga-girdauskiene

Nuo 2012–2014 m.  Olga Girdauskienė dirbo seimo narės „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnės Neringos Venckienės sekretore-padėjėja. Buvo išrinkta partijoje Drąsos kelias dalyvauti rinkimams į Eurorarlamentą. Nuo 2015 m. gegužės 18 d. tebedirba Kauno apskrities skyriaus pirmininkės pavaduotoja.

Dabar O. Girdauskienė yra daroma nusikaltėle. Ji kaltinama dėl poveikio mažametei. O atstovauja mažametę jos mama L. Stankūnaitė. Panašu, kad vaikas tebėra įrankis užsidirbti pinigus. Šįkart galbūt nebe kūnu, bet teismais. Šiuo metu šios šviesios moters namai yra areštuoti, nes tapo lengvu grobiu amžinai iš kitų bandančiai prasigyventi L. Stankūnaitei ir jos advokatams.

“O.Girdauskienės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą nuspręsta po to, kai A.Ūso byloje kalbėję liudytojai papasakojo apie keistą Kedžių kaimynės elgesį su tuomet pedofilijos byloje nukentėjusiąja pripažinta mergaite.

Liudytojai Vitalijus Keršis ir Marius Kuprevičius teisme papasakojo, kad 2010–2011 metais O.Girdauskienė buvo lyg prilipusi prie L.Stankūnaitės dukters, vadindavo mergaitę geriausia savo drauge ir nė per žingsnį neatsitraukdavo nuo jos, filmuodavo kiekvieną jos žingsnį.

Jie taip pat ne kartą matė, kaip striukę sau ir mergaitei ant galvos užmetusi O.Girdauskienė kažką kuždėdavo jai į ausį.”

O. Girdauskienės kaltumą stabiliai eskaluoja Lrytas  ir minėtųjų liudininkų draugužė žurnalistė A. Kuznecovaitė.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/teismo-suole-dar-viena-n-venckienes-bendrazyge.htm

Žmonės, kurie bijo tiesos, nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti.

Vieniems išaiškėjusi tiesa  Kauno pedofilijos byloje reikštų gėdingų potraukių išviešinimą ir karjeros baigtį. Kitiems pelningo biznio pabaigtuves, dar kitiems jų laikomas kompromatas ant pedofilų, taptų nušauta višta dėjusia aukso kiaušinius. Kai kurie politikai atvirai pedofilijos bylos išaiškinimą vadina Lietuvos valstybės pamatų griūtimi.

Tad nenuostabu, kad galingas, kažkada dar a. a A. Ūso, kaltinto pedofilija užkurtas buldozeris tebetraiško išdrįsusius skelbti tiesą.

Myra Kovalski

buriate

Neringa Venckienė. Prieš ir po pedofilijos bylos

Šiame straipsnių cikle pabandysiu pateikti žmonių gyvenimą. Koks jis buvo prieš pedofilijos bylą ir kokius jums juos pateikia žiniasklaida. Teisėsaugos akyse šie žmonės – nusikaltėliai. Pažvelkime iš arčiau kas jie – teisininkai, profesoriai, žymūs daktarai ar verslininkai. Kas šitie žmonės išdrįsę suabejoti: ar tikrai pedofilijos nebuvo? Kokia jų praeitis, statusas, kokios nuomonės ir prisiminimai iš juos pažinojusių.

Gal būt Garliavos pedofilijos byla niekada nebus nuodugniai ištirta, gal būt jau pradanginti svarbūs įrodymai, gal būt surinktos dešimtys tomų apkaltinti nukentėjusius asmenis, gal būt jie bus vienaip ar kitaip baudžiami, gal būt ne visi sulauks bylų baigties, o jau juo labiau neginčijamo teisingumo.

Šiose bylose, kiek jų yra jau neįmanoma suskaičiuoti, viskas suvelta. Kaip turi gintis švarios sąžinės žmogus kaltinamas nebūtais dalykais,- įrodinėti, teisintis, aiškinti? Geriausią gynybos būdą – puolimą, jau tobulai ir labai sėkmingai praktikuoja tie, kurie istorijos pradžioje rodėsi negalės išvengti atsakomybės už iškrypėliškus veiksmus. Vienok viską galima apversti jei tobulai įvaldyta akiplėšiško puolimo taktika, kurią strateguoja ko gero neprastos asmenybės. Todėl, kelios abejotinos reputacijos šeimos, teismų padedamos, savo garbę kelia ir moralines žalas vertina šimtatūkstantinėmis sumomis. Idant nesuteiktume šiems piliečiams dar vienos progos pasipelnymo bylai, apie jų moralines savybes, gyvenimo ir veiklos būdus nutylėsim, nes Kaune ir taip visi viską žino. Priminsime tik tuos, kurie dabar įvardinami kaip N.Venckienės suorganizuotos ir aktyviai veikusios kriminalinės gaujos, ar įtakos žmonės.

N.Venckienė (g. 1971 m. gegužės 21 d. Kaune)-kilusi iš darnios ir tvarkingos statybininko bei prekių žinovės šeimos.

1989 m. aukso medaliu baigė Garliavos 1-ąją vidurinę mokyklą, 1989–1995 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 2005 m. – MRU doktorantūroje.

1995–1999 m. – LŽŪU juristė, 1999 m. – Kauno rajono apylinkės teismo kandidatė į teisėjus, 1999–2007 m. – Kauno rajono apylinkės teismo teisėja, nuo 2007 m. – Kauno apygardos teismo teisėja. Iki Kauno pedofilijos bylos niekam neužkliuvusi bei neturėjusi jokių nuobaudų.  Ne taip kaip jos ne kai kurie kolegos iš teismo. http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/zvilgsnis-34360

Buvo išrinkta į 2012–2016 m. kadencijos Seimą, patvirtinta „Drąsos kelio“ frakcijos seniūne.

2012 m. balandžio 9 d. Seimas patenkino prokuroro prašymą ir panaikino N. Venckienės teisinę neliečiamybę, leido patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti laisvę, ją kaltinanant pažeidus šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Manoma, jog nuo 2012 m. balandžio mėn. Seimo narė pradėjo slapstytis nuo teisėsaugos, nebelankydama Seimo posėdžių ir slapta išvykdama iš Lietuvos ir išsiveždama iš Lietuvos moksleivį sūnų. Gegužės 9 d. prokuratūra paskelbė N. Venckienės paiešką. Dėl Seimo posėdžių nelankymo N. Venckienei balandį buvo trečdaliu sumažinta alga. Dingusiai Seimo narei svarstyta galimybė surengti apkaltą ir atimti mandatą, tačiau politologai nesutarė, ar tai galima daryti jai nesant Lietuvoje. Jos aplinka teigė, kad Seimo narė bėgo į užsienį nuo susidorojimo. Šiuo metu  buvusi teisėja gyvena ir dirba JAV. Lietuvos teisėsaugos institucijos nesutaria tarpusavy ar N. Venckienės gyvenamoji vieta nustatyta ar vis dar ne. Skirtingais metų laikais visuomenei išmetama skirtinga informacija.

Su N. Venckiene gyvena ir jos sūnus Karolis, puikiai besimokantis ir gavęs pagyrimo raštą. Buvęs vyras liko Lietuvoje ir laikas nuo laiko nesislapstydamas aplanko sūnų Amerikoje.

Neringa  ją pažinusių atminimuose išliko kaip itin kruopšti, atidi ir atsakinga mokinė. Ji buvo geriausia  dėstytojo E. Kūrio studentė. Ištekėjusi už tuometinio Policijos akademijos studento A. Venckaus ir pagimdžiusi sūnų Karolį toliau tęsė karjerą Kauno apylinkės, o vėliau apygardos teismuose. Gyveno erdviame nuosavame name, tėvų kaimynystėje Garliavoje. Niekam netrukdė, niekam neužkliuvo  bei nebuvo įdomi iki tos dienos, kol  nebuvo atrastas jos brolio lavonas Šlienavoje, Kauno marių pakrantėje.

Pedofilijos byla jau buvo tapusi rezonansine. Mėtoma, vėtoma iš teismo į teismą, vis plonėjanti, išplėštais lapais, neatliktomis apklausomis, aplipusi procesiniais pažeidimais. Tendecingai nusiteikusiose laidose  bei saldžiarūgščiuose  L. Lavastės straipsniuose itin neigiamas herojus buvo Drąsius Kedys. Jį dažnai rodydavo pusnuogį, sportišku kūnu ir auksine grandinėle ant kaklo.  Nuotrauka iš privataus albumo  buvo pavogta per kratą ir perduota laidai “Abipus sienos”.

D. Kedys buvo demonizuojamas iki tol, kol buvo rastas jo lavonas. Tendencingoji medija persigrupavo ir atpirkimo ožiu bei blogybių įsikūnijimu tapo jo sesuo, tuometinė Kauno apygardos teisėja N. Venckienė. Kaltinimai sruvo tarsi vėmalai iš alkoholiko gerklės. Teisėja buvo kaltinama padėjusi rašyti broliui, bandžiusiam nuo pedofilijos apsaugoti dukrą skundus, buvo kaltinama šmėžavimu plokščiaekranio televizoriaus atspindyje filmuojant, anonimiškuose portalų komentaruose sklido gandai apie pavydą Laimutei Stankūnaitei, dėl grožio ir dėl karjeros (Laimutė tuo metu buvo pradedanti kirpėja), atsirado tvirtinančių, kad N. Venckienė troško pakaitomis  tai savo kolegos Jono Furmanavičiaus kėdės, tai širdies. Labiau iškrypę komentatoriai kaltino ją pavydėjus… savo brolio!

Melo buvo daug, o tiesa tik viena. Vis dėlto teisėsaugai, numarinus pedofilijos bylą pavyko numegzti iš bezdalų virvę ir apkaltinti N. Venckienę 40 nusikalstamos veikos atvejais.

Tam ypač pasitarnavo asocialūs asmenys, melagingai liudiję. Dauguma iš jų teisti už reketą, vagystes ar chuliganizmą Kai kurie beviltiški narkomanai, sutikę paliudyti už baltajį sniegutį.  O kai kurie jau turėję neaiškią praeitį vaikų namuose. Pagrindinio liudytojo brolis tebekali už pedofiliją. Dauguma kaltinimų kurpti pagal patologinio melagio svaičiojimus.

Cituojame: “2010 m. rugpjūčio 2 d. N. Venckienei buvo iškelta drausmės byla. Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad „bendraudama su žiniasklaida bei viešai reikšdama nuomonę apie netinkamą ikiteisminio tyrimo eigą ir ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, išsakydama neigiamą nuomonę apie kitus asmenis ir viešai kaltindama juos, taip pat rašydama skundus brolio vardu bei nepagarbiais žodžiais pavadindama asmenis, kurių atžvilgiu rengė dokumentus“, t. y. pažeidė Teisėjų etikos kodeksą. 2011 m. Teisėjų garbės teismas skyrė papeikimą, kadangi N. Venckienė savo veiksmais ir pasisakymais visuomenės informavimo priemonėse pažeidė Teisėjų etikos kodekse minimus pagarbos žmogui, lojalumo valstybei, nešališkumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Laikui bėgant kaltinimai vis stiprėjo. Reikėjo kažko svaresnio.

“2015 sausio mėnesį kaltinimų lavina pasipildė: buvusiai Seimo narei Neringai Venckienei jau yra pareikšta įtarimų mažiausiai pagal keturiolika Baudžiamojo kodekso straipsnių. Buvusi teisėja įtariama nepilnametės tvirkinimu ir jai darytu poveikiu, gaujos subūrimu, kuri atitinka visus nusikalstamos organizuotos grupuotės požymius, teismo sprendimo nevykdymu, nepagarba teismui, trukdymu antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimu policijos pareigūnams, nežymiu sveikatos sutrikdymu, piktnaudžiavimu globėjos pareigomis, šmeižtu, mirusiojo atminimo paniekinimu, neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, neteisėtu šios informacijos panaudojimu, piktnaudžiavimu tarnyba, viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą bei kitais nusikaltimais.”

Kuo toliau, tuo labiau kaltinimai absurdiškesni. Vėliau bus apkaltinta gaujos pavadimu Violetiniai  subūrimu, vadovavimu. Valstybės naikinimu ir net šnipinėjimu.

Atrodo, kad rašantysis  Kauno pedofilijos bylos scenarijų kenčia nuo šizofrenijos priepuolių bei domisi siurealizmo menu. Tik šioje rezonansinėje byloje aklas žmogus apkaltinamas šaudymu, pagrindinis kaltinamasis taikiai nuskęsta baloje prieš pat teismą, nenuorama D. Kedys pats nuvirsta, užspringsta su ginklu rankoje.

“2015 gegužį N. Venckienės veikos dauginasi geometrine progresija: Kauno apylinkės teismas (teisėja Jurga Vasiliauskienė) 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi patenkino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dariaus Jakučio 2015 m. vasario 24 d. pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo įtariamajai Neringai Venckienei (jai nedalyvaujant).”

“Nors prokuroro prašyme surašytos N. Venskienės padarytos 39 nusikalstamos veikos, teismo nutartimi nustatyta, kad N. Venckienė įtariama, padariusi 35 nusikalstamas veikas – 5 nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, 30 nusikalstamų veikų priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų. Teismas nutartyje „nutylėjo“ ir dar keletą prokuroro metamų N. Venckienei įtarimų – pagal BK 119 straipsnį „Šnipinėjimas“, 121 straipsnį „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“, 123 straipsnį „Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais“”

“Paskutinis BK straipsnis pripažįsta kaltu tą, „kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos“.

Teismas nustatė, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka, tai – pareiškimai ir pranešimai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, dokumentai, vaizdo įrašai, teismų sprendimai, informacija viešoje erdvėje, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visa tai atsispindi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri sudaryta iš penkių į vieną sujungtų ikiteisminių tyrimų.”

“Didžiąją  įtarimų dalį sudaro nusikalstamos veikos, kuriomis N. Venckienė, „veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama“ nurodydavo asmenims sekti A. Ūsą ir jo artimuosius, L. Stankūnaitę, advokatą G. Černiauską, advokatę L. Kraujutaitienę, Milinių šeimos narius, antstolė S. Vaicekauskienę ir kitus asmenis, rikti apie juos informaciją, o vėliau kai kuriuos duomenis viešai paskelbti. Nemažai nusikalstamos veikos epizodų N. Venckienei inkriminuojama už tai, kad ji apšmeižė mirusį (taip rašoma teismo nutartyje) teisėją J. Furmanavičių, V. Milinį ir A. Ūsą.”

“Buvusi teisėja ir Seimo narė kaltinama ir piktnaudžiavimu tarnyba, padarant didelę – 7 327,76 Lt žalą valstybei, kai savo veiksmais trukdė vykdyti teismo sprendimą, bei organizavimu Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos Ramintos Baltuškienės piktnaudžiavimą tarnyba, kai, siekdama sutrukdyti teismo sprendimo vykdymą, davė nurodymus kreiptis į įvairias valstybės institucijas, o gautus atsakymus perduoti jai. Iš teismo nutarties neaišku, ar Seimo nario R. Kupčinsko padėjėjai R. Baltuškienei yra pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, kurį suorganizavo N. Venckienė (taip rašoma teismo nutartyje).”

“Prokuroras teigia, kad savo viešais pasisakymais įvairiose transliuojamose laidose, kaip antai, „Akistata“, „Paskutinė instancija“ ir kt., bei savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“, N. Venckienė menkina mūsų valstybės autoritetą, žemina prokurorus, teisingumą vykdančius teismus, tuo pakirsdama žmonių pasitikėjimą mūsų valstybės teisine sistema.”

“Už tai, kad keli organizuotos asmenų grupės nariai viešai pasisakė, jog Lietuvoje reikia pučo-perversmo, Maidano, visas vyriausybes ir parlamentus reikia susprogdinti ir pastatyti iš naujo,  N. Venckienė yra įtariama viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.”

“2010 m. vasario 10 d. nesankcionuoto mitingo metu prie Kauno apygardos prokuratūros pastato N. Venckienės mažametis sūnus Karolis Venckus su nenustatytais mažamečiais asmenimis sugiedojo iškraipytą Lietuvos Respublikos himno tekstą. Dėl šio fakto N. Venckienei reiškiami įtarimai dėl valstybės simbolių išniekinimo.”

“Teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgdamas į tai, kad N. Venskienė kartu su Audrone Skučiene subūrė organizuotą grupę asmenų daryti nusikalstamoms veikoms, o tai rodo jos didesnį pavojingumą visuomenei, kad po 2012 m. spalio 9 d. jai įteikto pranešimo apie įtarimą atsisakė duoti parodymus ir pradėjo slapstytis, jos gyvenamoji vieta šiai dienai nėra žinoma, todėl paskelbta N. Venckienės paieška.”

“Teismo nutartyje teigiama, kad šiuo metu sujungtame ikiteisminiame tyrime 2015 m. gegužės 22 d. surašytas apibendrintas pranešimas apie įtarimą N. Venckienei, tą pačią dieną priimtas nutarimas pripažinti N. Venckienę įtariamąja, ketinama kreiptis su teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybes dėl įtariamosios išdavimo Lietuvos Respublikai pagal naujai surašytą apibendrintą pranešimą apie įtarimą.”

Dar ruošiama ir 40-toji veika. Kurstymas žudyti. Taip pat ruošiamasi pateikti JAV prašymą su pageidavimu parsivežti N. Venckienę  Lieuvon. Kaltinimai juokingi, nors ir skambiais pavadinimais. Pvz.: šnipinėjimas arba antikonstitucinių grupių kūrimas. Kvailokai atrodo bandymas iš buvusios teisėjos, vėliau seimo narės nulipdyti Lietuvos Mata Hari ar  bent Odetą Sanson. Bet jau kaip ir anksčiau minėjau bylos režisierius galimai kenčia nuo romantinės šizofrenijos. Kito paaiškinimo negali būti. Vėliau šiuos ligotus kliedesius išleidžia pagrindiniai Lietuvos dienraščiai  bei ši pseudoinformacija numetama virškinti Lietuvos piliečiams.

 

Myra Kovalski

nv

Profesorės Laimos Bloznelytės baudžiamoji bylos baigtis

Profesorės Laimos Bloznelytės baudžiamoji byla baigta.
Nuosprendis bus skelbiamas rugsėjo 3 d. 10 val.
Apgailėtina prokuroro kaltinamoji kalba taip ir prašėsi komentaro – “sėskite studente – du”. Ieškovų advokatai irgi ne ką solidžiau atrodė, jie tiesiog dirbo savo darbą, kaltino pateisindami ieškovų pateiktus L.Bloznelytei apie 180 tūkstančių eurų ieškinius už visokias patirtas nenusakomas žalas. Ieškovai taip pat perskaitė susirašytas savo nuoskaudas, nepamiršdami visų įmanomų paniekos kaltinamajai variantų: dėl profesorės vardo, dėl 7 vaikų, žemos moralės ir netgi dėl prastesnės išvaizdos nei Tatjanos Stankūnienės, palydėdami nesulaikomų emocijų proveržiais. Į ką labai gražiai ir ramiai kaltinamosios advokatas sureagavo, kad patys iškėlę bylą neišvengiamai pasmerkėte save visiems pergyvenimams iš naujo ir tuo nevertėtų graudinti teismo. Taip pat advokatas dalykiškai pagrindė, kad byloje nėra L.Bloznelytės nusikaltimo sudėties argumentų ir galiausiai, – jau seniai baigėsi kaltinimo senaties terminas. Kaltinamoji L. Bloznelytė tepasakė, kad nelaiko savęs kalta ir prašo teismo ją išteisinti.
Kai teismas baigėsi, prof. Laima Bloznelytė dėkodama kreipėsi į kelias dešimtis atėjusių jos palaikyti piliečių su prašymu:
“PRAŠAU NERINKTI IR NESIŲSTI MAN PINIGŲ !!! baudoms
mokėti, jei tokios bus priteistos. Aš dirbu valdišką darbą, gaunu algą, auginu vaikus ir tegu valstybė išskaičiuoja iš mano atlyginimo.”
Iš tiesų, daugybėje bylų tie patys “nukentėję” ieškovai Ūsai ir Stankūnai siekia prisiteisti dideles sumas motyvuodami moraline žala.

Keista tik, kad moralinės žalos atlyginti nereikalauja V.Naruševičienės dukra, A.Ūso brolis ir vaikai iš pirmos santuokos?

Labiau panašu, kad pinigeliai žadėti pedofilijos bylos teatro aktoriams už vaidmenis. Vienai už neva mylinčios jaunamartės, antriems už Ūso triusikų nematymą, tretiems už puikius suvaidintus vaidmenis tv laidose ar net bjaurių komentarų rašinėjimą  apie Drąsių Kedį bei jo rėmėjus internetiniuose portaluose. Klanas neapgavo ir bandys susimokėti iš teisuolių išplėštomis baudomis.

Iš besilankančios teismų farse užrašų.

wizard-of-oz-1

Tolerancija neįgalaus vaiko prievartautojams Šakiuose

Jeigu žagins mokyklinukai, teisėsauga sakys, kad nieko neįvyko“, – sunerimusi kalbėjo Šakių rajono gyventoja. Šiuo metu nagrinėjama jos dukters prievartavimo byla. Nagrinėjama vangiai. Specialiųjų poreikių turinčią septintokę Šakių rajone malkinėje netoli mokyklos šeši trylikamečiai išprievartavo oraliniu būdu. Tai darė du, kiti – spoksojo.

Klastūnė, įviliojusi septintokę į pasalą, – šeštokė iš asocialios šeimos, kurios motina mokykloje nesirodo, o mergaitė, namuose mačiusi brutalių suaugusiųjų gyvenimo vaizdų, galimai ėmė iš berniukų pinigų už tai, kad atves jiems auką.

Grupinė pažeidžiamos paauglės žeminimo akcija pasikartojo du kartus, bet mokyklos vadovybė, šių berniukų motinos ir policijos tyrėjas Jonas Meištas neįžvelgė nusikaltimo sudėties. Juo labiau, kad vienas prievartautojų – vietinės policijos pareigūnės sūnus, o kitas – mokyklos darbuotojo vaikas.

Buvo sutarta įvykį slėpti, o mokyklos pedagogės ir berniukų motinos visa gerkle kaltino nuskriaustą mergaitę, kuri verkė, drebėjo ir nesugebėjo rišliai paaiškinti, kodėl taip nutiko.

Dėl draugystės pasirengusi mirti

Mergaitė patyčias patyrė nuo pirmųjų dienų, kai prieš trejus metus atvyko čia mokytis.

Dėl sergančios Rasos (vardas pakeistas) patiklumo, naivumo ir begalinio noro turėti draugų bendramoksliai ją išnaudoti. Dėl šio įvykio nukentėtų mokyklos garbė, todėl pažeidžiamo vaiko psichikos problemos atsidūrė antrame plane. Iki tol mergaitę ir jos motiną konsultavo mokyklos psichologė, nes mokinė elgėsi neadekvačiai.

Kad vaikas serga, nebuvo jokia paslaptis: mama pati prašė mokytojų ginti mergaitę nuo užgauliojimų. Pedagogai vienu balsu tvirtino, kad Rasa buvo itin geras vaikas, bet negalėjo sukaupti dėmesio per pamokas ir tikėjo bet kurio žmogaus draugiškumu.

Jos naivumas, geraširdiškumas ir noras susirasti draugų buvo visaip išnaudojamas: bendraklasiai prašydavo pirkti saldumynų, išviliodavo pinigų ir skanėstų, tyčia užmaudavo ant galvos kuprinę ir erzindavo taip negailestingai, kaip sugeba tik vaikai.

Bijodavo, kad dukterimi nepasinaudotų

„Rasa labai nuoširdi. Myli senus žmones, visus kalbina. Ras gyvūnėlį – bėgs glostyti. Pamatys verkiantį žmogų – puls guosti arba pati verks su juo. Tačiau ji nesugeba įvertinti kitų žmonių elgesio ir yra visiškai priklausoma nuo kitų valios. Ką jai lieps, tą padarys. Ir mokyklos mokytojai, ir mokiniai tai puikiai suprato.

Iki seksualinio išnaudojimo buvo daugybė patyčių, kurių pedagogai nesureikšmino sakydami, kad vaikai tik juokauja, o Rasa neįsižeidžia. Tačiau iš tiesų duktės psichologinė būsena buvo klaiki. Ji sapnuodavo baisius sapnus, naktimis dejuodavo, bijodavo eiti į mokyklą“, – verkė motina.

Kitokia mergaitė tapo nuolatinių pašaipų objektu.

„Ką jai kas liepdavo, tai ji ir darydavo. Kartais bijodavau, kad kas nors nenusivežtų jos kur nors įsisodinę į automobilį ir nepasinaudotų, nes Rasa aukšta mergaitė, bet ji nepajėgtų atskirti, ar žmogus geras, ar ne“, – kalbėjo Rasos motina.

Su mergaite dirbo mokyklos psichologė. Vaikas turėjo ir sunkiai įveikiamų fiziologinių problemų, kurios paaštrėdavo po naujų patyčių. Mokyklaneatsižvelgė, kad Rasa pradinėse klasėse mokėsi pagal specialiųjų poreikių vaikams pritaikytą programą ir kuriam laikui savavališkai buvo ją nutraukusi.

Kai su ja būdavo dirbama individualiai, mergaitė suprasdavo ir matematiką, ir kitus dalykus, tačiau susikaupti dideliame kolektyve nesugebėdavo.

Negalėdama susirasti draugų, Rasa draugaudavo su pradinukais. Ją nusižiūrėjusi jau minėta šeštokė iš asocialios šeimos, suprato, kad Rasa bus lengva auka.

Malkinė buvo paruošta

Mergaitė buvo apgaule nuviliota į netoli mokyklos esančią malkinę pernai gruodžio 1 dieną. Ją privertė tenkinti dviejų trylikamečių lytinę aistrą oraliniu būdu. Asocialioji atamanė liepė sakyti skaičius. Tai buvo loterija, kuris berniukas turės teisę ją išnaudoti.

Patalpoje buvo prikabinėta pripūstų prezervatyvų. Buvo akivaizdu, kad šeštokai čia renkasi ne pirmą kartą ir yra pasirengę lytiniam išnaudojimui. Jie turėjo nusipirkę prezervatyvų.

Kitą dieną mergaitė buvo dar ir išprievartauta. Vienam šeštokui tai nepavyko, o kitas įstengė aktą atlikti. Nusimovęs prezervatyvą po akto jis pareikalavo, kad būtų patenkintas ir oraliniu būdu. Rasa ėmė vemti.

Ketvirtadienį buvo bandyta dar sykį įkalbėti Rasą kartu eiti ten pat. Asocialioji šeštokė melavo, kad bus švenčiama gimimo diena, tačiau Rasa po pamokų iš baimės nėjo į būrelį ir sugebėjo pabėgti.

Ketvirtadienio egzekuciją sustabdė klasės auklėtoja, atitiktinai pamačiusi, kad vaikai būriuojasi ir akivaizdžiai ketina veikti ką nors neleistina. Auklėtoja manė, kad jie slapta rūkys, bet grupelė rengėsi dar vienam prievartavimo seansui.

Iš baimės Rasa namuose nieko nesakė, bet jos motina atkreipė dėmesį, kad ji nieko nekalba, nors tai buvo neįprasta. Po to mokykloje įvyko psichologinė nukentėjusios mergaitės egzekucija – iškviestų nusikaltėlių motinų ir mokytojų riksmai ir kaltinimai, ką mergaitė padarė.

Mokykla patarė nesikišti

Kristina Braukylienė,  “Lietuvos Caritas“ socialinė darbuotoja

„Kai išgirdau istoriją iš mamos, gąsdino, kad mokyklos vadovybė ir bendruomenė ketino istoriją nuslėpti. Mokyklos požiūris į patyčias, kurios tapo nusikaltimu, sutapo su policijos tyrėjo J.Meišto požiūriu – nieko čia neįvyko, nedramatizuokite. Tyrėjas kalbėjo pašaipiu tonu, laidė atsainias replikas: „Jūs į tą auką pasižiūrėkit, ji aukštesnė už prievartautojus, po pažastimi juos pasikištų.“

J.Meištas aiškino, jog tyrimas vis tiek bus nutrauktas dėl skriaudėjų amžiaus, todėl nėra čia ko net tyrinėti. Teisėsauga elgėsi šališkai. Kai suprato, kad mergaitei bei jos motinai „Lietuvos Caritas“ pasamdė advokatą, tik tada teikėsi elgtis pagal įstatymą, nors prieš tai norėjo motiną ir vaiką apklausti nuovadoje, o ne Vaiko kambaryje dalyvaujant psichologui ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui. Ar turėjo reikšmės, kad vienas iš nusikaltusių berniukų yra policijos pareigūnės sūnus, ne man spręsti.

Skambinau mokyklos direktorei, prisistačiau ir paaiškinau, jog iš Vaikų raidos centro gavau informaciją, kad septintokė, turinti specialiųjų poreikių ir negebanti apsiginti, žeminama antrą kartą, kad tai atliko mokinių grupė ir kad norėčiau pasikalbėti su mokyklos socialine pedagoge bei klasės auklėtoja. Prie telefono jų nepakvietė. Direktorės atsakymas buvo toks: „Viskas kontroliuojama. Susitvarkysime patys. Dar klausimas, kas ką čia žemino ir tai organizavo.“

Direktorė net nesuvokė arba nenorėjo pripažinti, kad mergaitė yra nukentėjusi. Ėmė neigti, kad Rasa mokykloje patiria nuolatinį stresą ir patyčias. Bandė aiškinti, kokia Rasa gerutė, švelni ir visų mylima.

Mokyklos direktorės nenoras leisti susitikti su psichologe ir socialine darbuotoja bei klasės auklėtoja rodo, kad buvo stengiamasi slėpti problemas, kurių nedrįsta įvardyti arba netgi nesuvokta, kas yra patyčios ir kad seksualinis išnaudojimas yra žiauriausia tų patyčių forma.

Jaunas amžius nuo atsakomybės neatleidžia

Kristina Mišinienė,  “Lietuvos Caritas“ projektų vadovė

Iškelta baudžiamoji byla, bet iš teisėsaugininkų akivaizdaus noro nesureikšminti šio nusikaltimo darytina išvada, jog byla gali būti uždaryta. „Lietuvos Caritas“ pasamdytam advokatui nebuvo leista susipažinti su byla. Prokuroro tikslas – kuo greičiau nustumti šį reikalą nuo savęs, nors iš tiesų nusikaltimo aplinkybės yra grėsmingos. Vaikai veikė grupėje, galimai ne pirmą kartą, nes seksualiniam išnaudojimui buvo gerai pasirengę. Jei baudžiamoji byla bus uždaryta, privalu kelti administracinės teisės pažeidimo bylas dėl tėvų atsakomybės už nepilnamečių elgesį ir mokyklos atsakomybės klausimą.

Gąsdina, kad mokykla iki šiol nesiėmė jokių priemonių dirbti su įvykio organizatore asocialia mergaite, kuri galimai uždarbiauja surasdama aukų berniukams. Neigiamą patirtį turinčios mergaitės ateitis – prostitucija arba kitų pardavinėjimas. Reikia spręsti, ar nusikaltusius vaikus apriboti, ar uždaryti į socializacijos centrą. Nėra duomenų, kad mokykla dirbtų su jaunųjų nusikaltėlių tėvais.

Prokuroro Rolando Mackevičiaus buvo prašyta atlikti nukentėjusios mergaitės ekspertizę, kad būtų įsitikinta, jog jai būdingas paralyžiuotos valios sindromas ir visiškas priklausymas nuo aplinkinių.Prokuroras atsisakė tai daryti. Tokie faktai stebina ir rodo arba nesugebėjimą įsigilinti į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes, arba tendencingumą.

Prokuroras R.Mackevičius su žurnalistais apie bylos aplinkybes kalbėti atsisakė, o policijos tyrėjas J.Meištas painiojosi atsakydamas į klausimus dėl apklausos aplinkybių ir bandė kaltinti nukentėjusios motiną. Mokyklos direktorė išvardino, kokios paskaitos apie lytinį švietimą buvo skaitytos gimnazijos mokiniams, bet prisipažino, jog pati net nebuvo nuėjusi į nusikaltimo vietą ir labai nustebo, jog yra duomenų, kad grupinis seksualinis išnaudojimas galimai vyksta ne pirmą kartą.

Mergaitei ir jos motinai padėjo Vaikų raidos centras, jos nukreiptos pas kitą psichologę.

Audronė Urbonaitė

doooooLrytas

 

Gyvybės šventė mirties vietoje.

Pavasaris jau įpusėjo, rytais prapliumpantis paukščių čiulbesiais, vėl besipuošiantis gėlių žiedų girliandomis,  kvepiantis ką tik išsprogusiais medžių pumpurais. Oras persisunkęs šviežios žalumos kvapais, sumišusiais su švelniu žiedų aromatu. Vėlyvas pavasaris -gyvybės  šventė.

Šalia Baltojo Angelo, Kauno marių pakrantėje nežinomi žmonės pasodino gėlių, raudonais besprogstančiais pumpurais tarsi šviežaus kraujo lašai. Kraujo lašai, kažkada prieš penkis metus ištryškę toje pačioje vietoje ir susigėrę į marių pakrantę. Drąsaus tėvo, simboliniu vardu Drąsius kraujo lašai. Kovojusio ir kritusio nelygioje kovoje už savo dukrelę.

Šiuo metu a. a Drąsiaus dukra gyvena su biologine motina. Kaip pati motina teigia- su vaiku santykiai sunkūs ir komplikuoti. Minios diplomuotų psichologų taip ir nesugebėjo įdiegti motiniškų igūdžių.  Lengviau vešlią ševeliūrą užauginti  ant Stankūnaitės advokato G. Černiausko galvos nei motiniškus įgūdžius biologinės širdyje. Pedofilijos teismai transformavosi į teismus prieš tuos kurie gynė vaiką.

Ypač įnirtingai puolama onkologė L. Bloznelytė, neva teigusi, kad pas ją buvo savo vyndėmę ant stalo padėjęs a. a A. Ūsas, lydimas Stankūnaitės ir Naruševičienės.  Kodėl niekas neatkreipė dėmesio, kad L. Bloznelytės ir Deimantės pasakojimas apie  A.Ūso raudoną sysalą sutampa, o remiasi tik suinteresuotais žmonėmis – keliomis Ūso sutuoktinėmis, kurios teigia, kad Ūso sysalas buvo be dėmelės. Kaip ir jis pats.

Atsakymas vienas – pedofilijos byla numarinta, liudininkai įbauginti ir vis dar persekiojami teisėsaugos. Stankūnaičių šalininkai raško vaisius – jų  laikas nuo laiko delnus paauksuoja tai iš komentatorių išlupti keli eurai, tai būsimos kompensacijos už neva šmeižtą. Pedofilijos byla dabar tapo įrankiu politikoje. Žurnalistė R. Janutienė vis mįslingai užsimena, kad N. Venckienė pedofilijos bylą kurpė ne viena, o padedama kai kurių politinių srovių. Ne visi betiki šios žurnalistės pasakomis  bei sąmokslo teorijomis, rastomis sudegusioje sodyboje. Nesvarbu kiek ji keltų savo spigų balsą, kiek tankiau mirksėtų akimis ir vaidintų savo pasirinktą alia praregėjusios rolę.

Tik teisėsauga vis nedrįsta N. Venckienės parsiprašyti Lietuvon. Tenka trypčioti ir mykti kanceliarinėmis frazėmis, kad susirašinėjama, dirbama, plušama tuo klausimu.

B. Sruoga tokį darbą savo knygoje “Dievų miškas” taikliai vadino “krutėjimu aplink kelmą”.

Teismai ir toliau imituoja, kad dirba. Tie kurie lankosi juose, vaišinami liudininkų parodymais kurie, kaip diena ir naktis skiriasi nuo oficialios žiniasklaidoje formuojamos nuomonės.

E. Barauskaitės ir R. Ivanausko byloje, teisėja rėmėsi vienintelio liudininko, pagarsėjusio kaip patologinis melagis liežuvavimais ir fantazijomis.

Nėra nei įrodymų,  nei kad  a. a. D. Kedys žudė, nei įrodymų, kad  R. Ivanauskas dalyvavo.

Prakutę Stankūnai, pasirodo irgi  apsimelavę, kad 2009 10 04-05 naktį L. Stankūnaitė nakvojo pas juos, ir tai priežastis kodėl  D. Kedys jos nenužudė.  Deja, O. Naruševičiutės liudijime teigiama:

“Kad ji atsikėlė į mokyklą tai Mama irgi atsikėlė, o Laima dar miegojo” ir dar daug kitų smulkmenų…

Dėmesio verti  O. Naruševičiutės liudijimai – vaikas nemeluos – Kedžio Bereta gulėjo šalia Violetos padėta (ne užkritus už laiptų kaip visi tvirtino). Grįžusi mokinukė buvo paėmusi į rankas, rūpėjo ar tikras. Kadangi buvo sunkus, tai suprato, kad tikras ir padėjo atgal ten kur rado. Violeta gulėjo su kompiuteriu ant krūtinės. Ir  visai ne dukros ji ruošėsi bėgti atsivesti iš mokyklos, o sutarusi buvo parsivežti šunio važiuoti.

Iki gyvos galvos juos savo straipsniuose sodina tik žurnalistai D. Griežė ir A. Kuznecovaitė.

Dar vienas liapsusas. Tai D. Kedys po avarijos važiavo mikriuku ir prašė pavežti link miško (taip liudijo vairuotojas). Ir pasakoja, kad įlipo jis su 2 mergaitėm, mokinukėm. Tai jis manė, kad tėvas vežasi dukras po pamokų iš mokyklos (klausimas- tai kiek galėjo būti valandų?) na mergaitės susimokėjo, o  D. Kedys atseit -ne. Iš to suprato, kad ne tėvas. Beveik viskas nesutampa oficialiai eskaluojamoje versijoje. Ir leidimas įrengti sekimo įrangą pas R. Ivanauską išduotas 2009 metų balandžio mėn. Klausimas – kam?  Matyt rinko medžiagą, bet ne apie tuos kuriuos reikėjo rinkti.

Pagal dalyvavusiujų teisme pasakojimus, tai net a. a  teisėjo Furmanavičiaus sesutės su advokatais rankas nuleido. Nebesilanko  net teismuose.

Beje teigiama, kad  kai darė Drąsiaus kūnui Vilniuje atvežę kompiuterinę tomografiją, jokio skrandžio turiniu užspringimo nebuvo. Švarūs plaučiai ir visa kita. Viskas tvarkingai buvo tik skrandyje. Matyt ir kankintas, ir skandintas.

Onkologės L. Bloznelytės byloje figūravo tas pats prokuroras, kuris užuot kaltinęs, advokatavo a. a A.Ūsui. Pliurpė teisme dabar nebūtus dalykus, kad L. Bloznelytė prisipažino jog negali atsiimti savo teiginių, nes pasakė visai Lietuvai. Advokatas klausia:

-Ar apklausos metu?

-Taip.- Sako prokuroras Motiejūnas.

Advokatas:

– Ar užprotokolavot?

– Ne, aš dabar jums po priesaika sakau.

Ar tikėsime prokuroro Motiejūno  besvore priesaika?

Tiesa, prokuroras Motiejūnas minėjo, kad vienas kalinys pasišovė paliudyti L. Bloznelytei anksčiau, bet jie į kalėjimą pas jį nevažiavo, nes kalinio liudijimai- dalykas nerimtas.

L. Bloznelytė teisiama už paviešintą pasakojimą R. Janutienės laidoje apie A. Ūso ir seserų Stankūnaičių apsilankymą jos klinikoje su prašymu pašalinti vyndėmę nuo lytinio organo.

“Jie nebuvo registruoti iš anksto. Be to ji atsisakė jiems daryti. Pradžioj ji kultūringai aiškino, kad neverta , nes niekam netrukdo. Tada Violeta užbliovė, kad “mes tau mokam, o tu darai.” Tas ją taip šokiravo, kad ji pradėjo drebėti ir po to visą dieną atšaukė darbus, nes ten dar ir Orinta ožiavosi ir nesileido apžiūrima, o paskui ji ir pasakė, kad Ūsas man ne tėvas. Mat ji bandė Orintą įkalbėti, kad tėtis va nusinuogino ir tau nėr ko bijoti, tai Orinta ir išdėjo, kad jis man ne tėvas. Jie atėjo netikėtai, be registracijos ir ne pacientų laiku. Nebuvo ir seselės.”

O  “praregėjusi” R. Janutienė teismo salėje durnių stačiai voliojo- nieko neatsimena.  Nors 2012 gegužį  L. Bloznelytės liudijimą filmavo 3-4 val. Tik medžiaga dingusi. Liko tik laida.

Filmuotoje medžiagoje buvo daug dalykų ir daktarė  L. Bloznelytė norėjo užduoti klausimus. Teisėja su vyndėmę ginančiais advokatais pasipriešino ir neleido.

Beje ir teisėja ta pati kur senelį Kedį melagiu dėl triusikų pavertė ir baudas priteisė.

Įdomiausioji teismo dalis, kai parodė skara galvą apsimūturiavusią L. Stankūnaitę. Iš po skaros pabiro skundai: dėl dukters,  dėl gyvenimo be vyro. Atseit saugoma taip stipriai ir su niekuo negali susipažinti, ir su dukra siaubingai nesutaria, ir butas per ankštas.

Kai uždavė L. Stankūnaitei neplanuotą klausimą, tai operatorius ryšį išjungė kol pasikonsultuos. Kaip visada.

Štai kas vyksta teismuose prabėgus penkeriems pavasariams po Kauno pedofilijos bylos driokstelėjimo, po lemtingųjų šūvių ir  savo vaiką gynusio tėvo nužudymo.

O Baltasis Angelas marių pakrantėje atlaidžiai žvelgia į beraibuliuojančias marių bangeles. Jo fone keičiasi metų laikai. Pražysta ir vėl nuvysta gėlės, medžiai, krūmai pasidabina smaragdiniais pumpurais, po to sunkia lapų tankme ir rudeniop vėl nuauksina savo lapiją, nuruduoja ir apsinuogina žiemos šalčiams. Gyvenimas trapus, greitai prabėgantis ir kartu amžinas.

Sutiktas žvejys pamini, kad Baltajį Angelą nuolat lanko žmonės. Kas gėlių pasodina, kas žvakelę uždega, o kas šiaip užsuka parymoti tykioje marių pakrantėje.

“Lai būna palaiminti persekiojami dėl savo teisumo. Jiems skirta amžinoji dangaus karalystė.”

Su pagarba Myra Kovalski

angerrrr

 

 

R. Šimašiaus titulai Lietuvos Sarašui netrukdo jį remti rinkimuose į Vilniaus mero sostą

2013 m. gruodžio pabaigoje pasirodė Remigijaus Šimašiaus straipsnis “Kas vertas “Metų sraigtelio” ir “Metų smegenų” prizo?” Minėtame straipsnyje R.Šimašius neva apžvelgia 2013-uosius ir siūlo skirti “Metų sraigtelio” ir “Metų smegenų” apdovanojimus. Rašinėlyje nurodo, kad nominantus atrinko labai subjektyviai kartu su daugybės žmonių pagalba. Tarp “Metų smegenų” patenka teisėjas Audrius Cininas: už tai, kad net apie sunkiausią bylą ir teismo darbą sugeba kalbėti tiesiai, aiškiai, atvirai ir paprastai.

2014 m. sausio mėnesį dienos šviesą išvydo dar vienas R. Šimašiaus straipsnis “Metų smegenys 2013” ir “Metų sraigtelis 2013” nugalėtojai”. Straipsnyje R.Šimašius nurodo, kad yra įsitikinęs, kad, norint gyventi geriau, mums trūksta trijų dalykų: laisvės (ir atsakomybės – kaip jos dalies), sveiko proto, drąsos naudotis pirmais dviem. Kaip ir reikėjo tikėtis, tarp “Metų smegenų” nugalėtojų pateko A.Cininas.
Sutinku su R.Šimašiaus žodžiais, jog metų sandūra – tinkamas laikas padėkoti už gerus darbus, o taip pat – pasidaryti išvadas, kad nekartotume blogų.
Deja, kai kurie darbai, tokie mieli ir artimi R.Šimašiui, kaip nuosprendis pedofilijos byloje ir teisėjo A.Cinino komentavimas, persikelia iš 2012 m. į 2013 m. R.Šimašius pamiršo, kad teisėjas A.Cininas nuosprendį priėmė 2012 m. Galima visiškai suprasti R.Šimašių, nes svarbūs ir sielai brangūs įvykiai visada atrodo lyg vykę vakar. Deja, R.Šimašiaus nuomonė apie teisėją A.Cininą, kad jis sugeba kalbėti tiesiai, aiškiai, atvirai ir paprastai, gali būti įvertinta priešingai – nuosprendis pedofilijos byloje neįtikino.
Kodėl neįtikino?
Nuosprendyje analizuojama mano brolio, bet ne kaltinamojo pedofilija A.Ūso kaltė. Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo pedofilija aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas.
Teisme nei prokuroras, nei teisėjai net nebandė aiškintis, kodėl L.Stankūnaitė keitė parodymus, kodėl jos parodymai nesutampa su jos tėvų, kaltinamojo parodymais.
Teisėjai nuosprendyje remiasi ir daugybę kartų kartoja I.Čėsnienės išvadą, bet nesiremia kitomis psichologų išvadomis, kurios patvirtina mažametės parodymų teisingumą. Nuosprendyje nepaminėta, kad I.Čėsnienę rekomendavo A.Ūso iškviesta į apklausą psichologė N.Grigutytė. I.Čėsnienė, teikianti mokamas paslaugas (4 tomas bylos lapas 66), šioje byloje sutiko jas suteikti nemokamai (?).
Nesiremiama byloje esančia 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (1 tomas, bylos lapas 75-78) išvada, kurioje atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie byloje nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama į klausimus mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „laižo liežuviu“, „laižė daug kartų“, (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausį, burną, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, „tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“, Andrius „raudonas“, „storu pilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtinę, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog Kedytei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nestebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) bei duoti apie tai parodymus. Šio ekspertizės akto išvadoje konstatuojama, jog Kedytė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Kedytei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. Kedžio daromą poveikį nukentėjusiajai ar jos parodymams.
Nesiremiama 2009-12-01 specialistės S. Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analize, kurioje konstatuojama, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nemalonius nutikusius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimų pagrindinės detalės, į tvirkinamo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinę veiklą išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaitės pasakojimuose ir parodymuose, tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausų metu. Namų aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus, apklausų metu, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, mergaitė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti, tai natūralu.
Nei žodžiu neužsiminta nuosprendyje apie 2009-09-07 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame nurodyta, kad mažametės atžvilgiu jos filmavimo metu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Mažametė nebuvo savo tėvo įžeidinėjama, nebuvo su ja grubiai elgiamasi, nenustatyti piktnaudžiavimo ar išnaudojimo požymiai. D.Kedys klausinėdamas savo dukros ir tai nufilmuodamas veikė siekdamas apsaugoti dukros interesus (8 tomas, bylos lapas 144-145).
A.Cininui jokio įtarimo nesukėlė duomenys pedofilijos byloje, kad kaltinamasis pedofilija A.Ūsas, turtingas verslininkas, Seimo pirmininko V.Muntiano visuomeninis padėjėjas, nupirkęs L.Stankūnaitei automobilį “Mercedes Benz” ir išnuomavęs jai butą, važiuoja į Petrašiūnus nurašyti skaitiklių duomenis, kad slapta nuo L.Stankūnaitės galėtų kas mėnesį užsidirbti 50 litų.
Esu įsitikinus, kad norint priimti ir aiškinti nuosprendžius bylose, norint steigti nominacijas ir apdovanoti kitus, pirmiausia reikia sveiko proto įvertinti bylos medžiagą ir patį save. Ne kas nors kitas, o būtent Remigijus Šimašius labiausiai vertas “Metų palydovo 2010”, “Metų išdaviko 2011“, “Ūso kvapo Liberalų sąjūdyje 2012” ir “Metų varžto 2013” arba “Trūksta varžto” apdovanojimo.
Taigi apdovanojimų Liberalų sąjūdžio aktyvistui Remigijui Šimašiui galima būtų suteikti ne vieną:
  1. “Metų palydovo 2010”: už tai, kad prieš mirtį keliu lydėjo kaltinamąjį pedofilija Andrių Ūsą;
2. “Metų išdaviko 2011“: už tai, kad, būdamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministru, išdavė informaciją apie Baltarusijos opozicionieriaus, žmogaus teisių gynimo organizacijos “Vesna” vadovo Alesio Beliackio bankų sąskaitas;
3.“Ūso kvapo Liberalų sąjūdyje 2012”: už tai, kad iki 2012 metų slėpė informaciją apie kaltinamojo pedofilija Andriaus Ūso pusbrolio Vytauto Ūso narystę Liberalų sąjūdžio partijoje, kuriai priklauso ir R.Šimašius;
4.“Metų varžto 2013” arba “Trūksta varžto”: už tai, kad įvykius iš 2012-ųjų metų perkėlė į 2013-uosius.
 
 
Neringa Venckienė
SIMASSS

 

Musės kompleksas

Gal pastebėjot – musės (musca domestica) mėgsta „įsiamžinti“ apdergdamos kokį nors švarų paviršių. Jei negali įkąsti, tai bent stengiasi ką nors subjauroti.
Toks musės kompleksas būdingas ir tam tikrai žmonių (žmogynų, žmogeliukų) grupei.
Žemiau aš pacituosiu laišką, kurį gavau tada, kai tokia R. Grinevičiūtė tebebuvo tarsi kokia musytė zvimbalytė. (Pagal K. Čiukovskį.) Iki Sąjūdžio dar turėjo praeiti geras dešimtmetis.
Tada LTSR Ministrų taryba su partijos Cėka pritarimu planavo (ir net buvo pradėjusi) Vilniaus senamiesčio pertvarkymo darbus. Dėl numatomų požeminių garažų, magistralių ir kitokių statybų pačioje Vilniaus širdyje mūsų sostinės senamiestis šiandien būtų nebeatpažįstamas.
Kas tada tiems neklystančios partijos ir vyriausybės planams būtų išdrįsęs pasipriešinti?
O vis dėlto pasipriešino. Vienas iš iniciatorių buvo prieškarinės Lietuvos įžymus architektas Vytautas Landsbergis–Žemkalnis. Tada ir aš gavau jo išsamų, argumentuotą Memorandumą. Pritardamas parašiau jam laišką.
Nesitikėjau, kad 1977 m. pabaigoje gausiu To Žmogaus pasveikinimą, Jis buvo surašytas ant puošnaus naujametinio lankstinuko su R. Gibavičiaus Vilniaus bažnyčių grafika.
Brangus Saja,
Senamiesčio išsaugojimo reikalais aktyviai susirūpino mūsų mąstančioji, savo kraštą mylinti visuomenė – dailininkai, rašytojai, architektai, mokslininkai, archeologai, istorikai ir daug kitų šviesių asmenų. Aš nelikau vienas kovotojas, pasmerktas tų asmenų, kuriems nieko švento nėra mūsų tautos kultūroje. Jūsų man rašytas laiškas – sveikinimas itin brangus – aš jaučiuos sutvirtėjęs ir nepraradęs vilčių. Dėkoju už širdingą žodį, dėkoju labai.
Sveikatos ir geriausios sėkmės Lietuvos ir visų žmonių labui.
Spaudžiu Jūsų dešinę
Jūsų Vytautas Landsbergis–Žemkalnis
1977–1978, Vilnius
Ajai!.. Juk R. Grinevičiūtė–Janutienė, dabar jau nebe „zvimbalytė“, o tikra „mucha cokatucha – pozaločenoje briucho“, savo paistalų knygoje „Dinastija. Landsbergių gyvenimo istorija“ ieškojo visai kitokių dokumentų.
O gal ir neieškojo. Musės komplekso apsėstai žurnalistei reikėjo švaresnio paviršiaus, ant kurio ji jau spėjo užtėkšti savo žymę.
Gana keistos ir „Veido“ pasikartojančios grimasos. Prisimenu andainykštį „Veido“ viršelį. Jame tos pačios „zvimbalytės“ iniciatyva buvo atspausdinta falsifikacija – faksimilė. Esą, V. Landsbergio dolerinės skolos raštas, išduotas piliečiui Urkai, neseniai grįžusiam iš ten, kur buvo kalintas už kitokias šunybes.
Šiemet sausio 16 d. „Veide“ žurnalo leidėjas dr. A. Šindeikis savo straipsnyje R. Grinevičiūtės–Janutienės paistalus vertina kaip trečiarūšę žurnalistiką, kuri „artėja prie lengvo turinio literatūros“. (Nieko sau!) O dėl rimtesnės žurnalistikos stokos jis kaltina tą patį Lietuvos politiką, anot Šindeikio, patriarchą (suprask, V. Landsbergį), jog jis „nieko nepadarė, kad Lietuvos žurnalistika būtų aukšto lygio“…
Kokia čia „Veido“ grimasa? Tam tikra poza tupinčio katino?
Jeigu taip, tai leidėjui norėčiau priminti, kad save gerbiantis katinas nuosavą mėšlą privalėtų užkasti.
Kazys Saja
2015.01.25
Dimitrijaus Radlinsko nuotrauka

MUSE

JT Saugumo Tarybos 30-ojo posėdžio Ukrainos klausimu stenograma

 

Pirmininkaujantis: Kokių bus pasiūlymų?

Čiurkinas (Rusija): Galima, aš prišiksiu ant stalo?

Visi: NE-E-E!!!

Čiurkinas (šika ant stalo priešais Klimkiną, Ukraina): Ačiū!

Ukrainos atstovas: Visi matėt, taip?!? Rusija ką tik prišiko mums ant stalo!

Čiurkinas: Jūs neturite įrodymų!

Ukraina: Tai buvo jūsų šikna, ir iš jos išlindo jūsų šūdas!

Čiurkinas: Pateikite mums faktus!

JAV atstovas: Mūsų ekspertai atliko medžiagos sudėties analizę, sumodeliavo koordinates ir priėjo išvados, kad tai be abejonės šūdas ir jį pašiko Rusija.

Čiurkinas: Pateikite mums įrodymus!

Jungtinės Karalystės atstovas: Tai pasibaisėtina! Šūdą ne abejonės pašiko Rusija. Tai negali ilgiau tęstis.

Vokietijos atstovas: Siūlau apsvarstyti galimybę pareikšti mūsų bendrą susirūpinimą Rusijos elgesiu.

Čiurkinas: Aš vetuoju šį sprendimą. (Vėl šika ant Ukrainos stalo)

Ukraina: Jūs matėt, taip?! Štai vėl! Rusija apšiko mums ant stalo, štai šūdas, štai šikna, štai jis maunasi kelnes!

JT pirmininkas: Jei tie faktai pasitvirtins, mes turėsime deramu būdu į tai reaguoti!

Čiurkinas: Kartoju, pateikite mums nors vieną įrodymą!

Vokietija: Mes tikėjomės, kad sankcijos padės, tačiau smarvė kaskart darosi vis stipresnė! Mes įtariame, kad Rusija galimai šika Ukrainai ant stalo.

Čiurkinas: Pateikite mums įrodymus!

JT pirmininkas: Siūlau priimti nutarimą, kad mes giliai šokiruoti!

Čiurkinas: Aš vetuoju šį sprendimą. (Šika ant JT pirmininko stalo)

Ukraina: Jūs matėt, taip?! Štai dabar! Rusija apšiko ant JT pirmininko stalo!!! Ji pavojinga, nes gali apšikti bet kurios Europos šalies stalą!

Čiurkinas: Jūs taip ir nepateikėte nei vieno įrodymo, kurį mes pripažintume!

JAV atstovas: Pentagono palydovai užfiksavo padidintą smarvės lygį, sklindantį nuo Rusijos pusės. Mes turėtume apsvarstyti galimybę atimti Rusijai teisę šikti JT posėdžiuose!
Čiurkinas: Aš vetuoju šį sprendimą. (Prišika ant Ukrainos stalo). Jūs neturite nei vieno įrodymo. Priešingai, daugybė faktų byloja apie tai, kad Ukraina apsišiko pati!

Ukraina: Jūs matėt, Rusija ką tik vėl prišiko ant mūsų stalo!

Vokietijos atstovas: Darosi vis sudėtingiau būti čia, mes kviečiame abi puses dialogui!

Čiurkinas: Rusija nori pasinaudoti papildomo pranešimo teise! (ima plastikinį aplanką ir pradeda ja mėtyti šūdus ant visų JT narių). – Rusija didinga valstybė ir niekam neleis daryti jai spaudimo! Jūs neturite teisės nepateikę nei vieno fakto diktuoti mums savo sąlygas. Geriau pasižiūrėkit į save. Juk jūs visi – apsišikėliai, sėdit čia šūduose, nuo jūsų dvokia. Kaip jūs galite mums nurodinėti, kaip turėtumėme elgtis? Ačiū už dėmesį. (Palieka salę, nusviedęs ištepliotą aplanką į JT pirmininką ir apspjovęs JAV atstovo batus).

JT pirmininkas: Dėkoju visiems ir kiekvienam už jūsų poziciją, kitas posėdis skirtas susirūpinimui dėl Ukrainos prasidės, kai išvėdinsimę salę.

Interneto tautosaka

UKR