Skip to content

Kulšis – vegano sriuboje

Netrukus prasidės ilgi teismo procesai. Teisiamieji- žmonės bandę apsaugoti a. a Drąsiaus Kedžio dukrą nuo pedofilų ir, pasak pačios mergaitės, ją pardavinėjusios mamos, neturinčios motiniškų įgūdžių. Pedofilijos byla, tinkamai jos netyrus, buvo apversta  aukštyn kojomis, aukos tapo kaltinamaisiais, kaltinamieji aukomis. Pagrindinė kaltinamoji tapo mergaitės teta N. Venckienė, po Stankūnaitės šalininkų grasinimų nužudyti, išvyko į JAV bei sėkmingai pradėjo naują gyvenimą. Jos advokatą juokina Lietuvos teisėsaugos kaltinimai, ir tenka vis konsultuotis su vertėja, nes absurdas toks akivaizdus, kad sunku ir patikėti Lietuvos prokurorų suformuluotais kaltinimais.

Visuomenė šeriama A. Kuznecovaitės haliucinacijomis, išsiliejančiomis melo straipsniais dienraštyje Lietuvos Rytas. Juk ne visi žino, kad juos gyslota žurnalistė, taip sakant išdūrė rašinėdama, kad Drąsos Kelias partijos vedlės A. Skučienės prokurorai neišleidžia iš Lietuvos, kad nepaspruktų  Patikėjote? Na ir naivuoliai- tiesa, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, kaltinamasis privalo atsiklausti dėl išvažiavimo užsienin. Tiesa ir tokia, kad prokurorai  ne tik išleido, bet ir palinkėjo smagiai sutikti p. Audronei Kalėdas ir Naujus metus pas sūnų Vokietijoje. Ši taip ir pasielgė. O tikėję A. Kuznecovaite liko su ilga nosimi, apvyniota  lipniais melo makaronais.

Kauno pedofilijos istorija pabudino žmones ir po visiškos teisėsaugos neveiksnumo, po Seimo ciniškumo gimė nauji politiniai judėjimai bei partijos. Pavargę nuo korupcijos ir neteisybės dalis Lietuvos žmonių tarsi gaivaus šaltinio ieškojo alternatyvų sisteminėms partijoms. Konservatoriai nebepuoselėjo moralės vertybių, socialdemokratai tapo naujų buožių ir oligarchų sinonimu, liberalai – virto mažučiu Uabu, kitos partijos meiliai šypsojosi  rytinei kaimynei, kuri apsvaigusi nuo aukštos naftos kainų paskutinį dešimtmetį, dantis ėmė šiepti ir Lietuvos link. Be to  nuo sisteminių sklido vos jaučiamas pedofilijos dvokas.

Tarsi nauja viltis sužibo  N. Venckienės Drąsos Kelias partija. Ten rinkosi idealistai, norintys pakeisti Lietuvą.  Kaip tarp gėlių pasisėja ir piktžolės taip ir Drąsos Kely ėmė žirgliuoti prisitrynę ar pasiųsti politikieriai, spėję įšokti į violetinius ratus, prieš atimant mergaitę iš gimtų namų.  Įdomumo dėlei įmesiu a. a St. Stulpino pranašingą komentarą  apie besikuriančiają Drąsos Kelias partiją.

Stulpinas-kai kam, 2012-08-04 14:08

“Su Vasiliausku nei Prezidentė, nei kas nors iš Prezidentūros visiškai tuo klausimu nesikalbėjo ir jokio jam spaudimo nedarė. Tai patvirtino pats Vasiliauskas.Kartoju: Vasilauskas viešai pareiškė, kad jis neva pasiaukojo dėl T. Dapkaus, kurį jam buvo nurodę atleisti kažkas iš bendrovės savininkų..Aš asmeniškai netikiu, kad Vasiliauskas būtų aukojęs savo karjerą, savo gyvenimą, savo pareigas ir gerą atlyginimą vardan kito žmogau-faktiškai nesprendęs išeiti į gatvę. Atkreiptinas dėmesys, kad T. Dapkui niekas negrėsė, nes jis nedelsiant su geru atlyginimu buvo įdarbintas Mockaus televizijoje, o “pasiaukojęs” Vasiliauskas neva liko gatvėje.Tai visiškas absurdas, nes manau, kad tai buvo paprasčiausia VSD OPERACIJA, KAIP V. Vasiliauską “įsprausti” N. Venckienei.Nedelsiant buvo sudarytas Vasiliausko-Kuolio tandemas ir šalia Neringos Venckienės atsidūrė ne tik V. Vasiliauskas, bet net VSD kadriniai karininkai bei jų agentai.Manau, kad net baisiausiame sapne dori žmonės negalėjo susapnuoti, kad šalia N. Venckienės atsiras net VSD pulkininkas, Laurinkaus, A. Sadecko, A. Sakalo, S. Šedbaro, S. Sabatausko bendražygis, vienas iš apkaltos Prezidentui R. Paksui organizatorių ir vykdytojų, neseniai konservatorių siūlytas į VSD Generalinius direktorius-Linas Petronis.Deja, bet valdžios ir VSD projektas “Skaldyk ir valdyk yra įgyvendinamas sėkmingai.Manau, kad pati Neringa Venckienė, jei ji dabar nedelsiant “nepabus”, tai ją pažadins pralaimėti rinkimai, kai ta pati naujai išrinkta klaninė valdžia, su tokių pat ir tų pačių teisėsaugos vadovų pagalba galutinai susidoros su ja pačia, artimaisiais ir maža mergaite. Apie teisingumo atstatymą visai tautai bus galima pasvajoti dar gal po 20 metų-paskutinis šansas ką nors pakeisti bus prarastas.Manau, kad tada ji pamatys ir savo “branduolio bendražygių” tikrąjį veidą.

Po beveik trijų mėnesių St. Stulpinas buvo rastas negyvas, užsikniaubęs ant savo kompiuterio. Mirties priežastis- sustojusi širdis. Ar jo įžvalgos buvo teisingos -paliekame spręsti jums.

Kaip analogas Drąsos Kelias politinei partijai  lygiagrečiai gimė Lietuvos Sąrašas, gausus menininkais ir intelektualiu branduoliu. Kam Drąsos Kelias politinė partija pasirodė per ankšta idėjomis, per daug lokalinės ir siauros reikšmės, tas galėjo atiduoti savo balsą Lietuvos Sąrašui.

Prasidėjus neramumams Ukrainoje liaudis kristalizavosi nebe į Stankūnaitės bei Drąsiaus šalininkus, bet į prorusiškus ir provakarietiškus piliečius.  Provakarietiškieji rinkosi Lietuvos Sąrašo siūlomas idėjas ir vertybes, dažnai nepastebėdami, kad Lietuvos Sąraše sutinka matytus veidus iš kitų barikadų pusių.

Vienas iš tokių veidų buvo  LR Seimo narys  V. Gailius. Violetinėje istorijoje žinomas, kaip vienintelis, iš KPB praslydęs šonu ir netgi paaukštintas į generolus, po nesėkmingos ( arba sėkmingos  Drąsiaus Kedžio medžioklės  spalio 5, 2009. To nebesužinosime, deja. ) V. Gailiaus kolegos buvo sužlugdyti –  neteko tarnybos. Buvusio policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldo Račkauskas bei  buvęs Kriminalinės policijos biuro (KPB) viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis tamposi teismuose pagal patologinio melagio M. Žalimo parodymus. Patologiniu melagiu M. Žalimą praminė jį melo detektoriumi tyręs ekspertas.  http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/specialistas-m-zalimas-yra-patologinis-melagis-papildyta.htm  Nors Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis ir išsisuko nuo mėsmalės į kurią pateko jo kolegos, ilgai dirbti KPB nebeteko ir jam. A. Matonį nuėmė  A. Kliunkos metodu, per alkoholį. A. Matonis buvo nučiuptas neblaivus  už vairo, nešdamas kažkokią valstybinę paslaptį.  KPB buvo išardytas, o pedofilijos byla tapo to ardymo katalizatoriumi.

Tad tikrai keista buvo matyti pas Liberalų Sąjūdį nutapsėjusį V. Gailių  Lietuvos Sąrašo draugijoje. Kokia prasmė postringauti apie teisėsaugos nusikaltimus, apie sukurpiamas bylas ir tuo pačiu siūlyti apginti N. Venckienei savo teisumą Lietuvos teismuose bei balsuoti uz seimo nario neliečiamybės nuėmimą? Nors esant vienoje partijoje su buvusio įtariamuojo pedofilijos byloje A. Ūso pusbroliu V. Ūsu, kitaip balsuoti būtų nesolidaru ir subyrėtų bet koks įsivaizduotas neva, turimas stuburas.

Slido gandai, kad LS kartu su  Liberalų Sąjūdžiu žadėjo siūlyt V. Gailių į  LR prezidentus  2014 LR Prezidento rinkimuose. Tik paviešinus V. Gailiaus dalyvavimą spalio 5, 2009 įvykiuose pakaunėje, prezidentinė idėja buvo atmesta.

Nuostabą kėlė ir Lietuvos Sarašo partijos stūmimas P. Urbšį į seimo narius. Taip sakant nuvirtus nuo vienos sistemoskėdės, išvertus kailinius, pasodinti ant kitos.  Tai bent pokytis!

Bet visgi didžiausią nokautą savo rinkėjams Lietuvos Sąrašas smogė pastatydami rėkliają ekonomistę A. Maldeikienę šalia N. Puteikio ir užrašę reklamą , “Balsuokime už  Lietuvos Sąrašo N. Puteikio ir A, Maldeikienės dalyvavimą rinkimuose!  “

Labiau tikriausiai nustebintų tik Liberalų Sąjūdis, išreklamavę Eligijų Masiulį su N. Venckiene poroje  ir ryškiomis raidėmis užrašą “Balsuokime už E. Masiulį ir N. Venckienę! ” Kas antra raidė oranžinė, kas antra violetinė… Atrodytų keistai, nederamai. Glumintų tiek violetinę minią, tiek liberaliają fauną. A. Maldeikienė Lietuvos Sąrašo partijoje – tai lyg mėsinga kulšis vegano sriuboje. Kaip ji ten įkrito, kas ją ten apsimiegojęs įvertė, vienas Dievas težino. Bet ji ten yra ir tarpsta.

Tad kodėl Lietuvos Sąrašas pasirinko tokį nederamą tandemą, jei taikosi į nesisteminę partiją, jei jo taikinys žmonės pavargę nuo netiesos, teisėsaugos savivalės , korupcijos ir cinizmo?  A. Maldeikienę atsimename kaip itin rėksmingai laidose puolusią senelius Kedžius, itin azartiškai gynusią teisėsaugą ir Laimutę Stankūnaitę, kuri kažkodėl vis dažniau matoma Anglijos nedideliame miestelyje, o jos dukra vis dar registruota Vilniuje. Kodėl A. Maldeikienė Kauno pedofilijos byloje taip aršiai griebėsi N. Venckienės, Kedžių puolimo? O dabar visu svoriu tėškėsi į Lietuvos Sąrašo partiją, gimusią būtent iš Garliavos įvykių?  Ar ji jaučiasi sava tarp laisvųjų menininkų,  organizuojančių popierinių angelų ir kitas  17-osios akcijas Daukanto aikštėje?  Ar laisvieji menininkai jaučiasi jaukiai turėdami užantyje kirbančią sisteminę, nieko blogo pedofilijos bylos numarinime neįžvelgusią A. Maldeikienę ir bet kokia proga nevengiančia pasityčioti iš violetinės minios?

Tikslas, jungiantis tiek V. Gailių, P. Urbšį bei gerklingąją A. Maldeikienę – yra neapykanta dabartinei LR Prezidentei D. Grybauskaitei, o ne permainų troškimas Lietuvos gyvenime. Nenustebtume, jei Lietuvos Sąrašas surastų vietos ne tik Maldeikienei, bet ir pačiai L. Stankūnaitei, jei ši kada nors grįžtų  pas dukrą, į Lietuvą,  iš ūkanotosios Anglijos.

Šiaip partijos Lietuvos Sąrašas aktyvas yra entuziastai šaunuoliai, kupini idėjų, energijos, tik keista, kad jie palieka skyles dviprasmiškumą keliantiems veikėjams sulysti, kurie užnuodiją gaivų orą sistemos pelėsiais.

Su pagarba Myra Kovalski.

ausra-maldeikiene-52a83570a6f76

 

Garsiosios Kauno pedofilijos bylos atgarsiai

Bent 15 žmonių, kurie dalyvavo partijos “Drąsos kelias” veikloje, bei bandė protestuoti prieš Deimantės Kedytės perdavimą motinai Laimutei Stankūnaitei, kuri, kaip buvo įtariama, pardavinėjo savo vaiką pedofilams, šiuo metu vaikšto į Kauno policiją ir susipažįsta su jiems iškeltomis baudžiamosiomis bylomis. Pati garsiausia byla – dėl veikimo organizuotoje nusikalstamojoje grupėje bei dėl pasikėsinimo į valstybės suverenitetą. 
Ką tai, reiškia, matyt, nelabai supranta ir patys bylas tiriantys prokurorai ir policininkai, tačiau įtariamieji (jų yra 12-14 žmonių) vaikšto į policiją ir skaito storiausias bylas. Visas bylos aplinkybes ir smulkmenas nuolat nušviečia “Lietuvos ryto” žurnalistė Asta Kuznecovaitė, mėgėja mušti žmones viešose vietose. Tai, kad A.Kuznecovaitė žino visas bylos smulkmenas, rodo, kad policija nuolat jai atsiskaito apie atliktą darbą – taip visuomenė toliau gąsdinama, ir bandoma žmonėms atimti bet kokį ryžtą pasipriešinti valdžios savivalei.
Viena įdomi detalė – įtariamiesiems pareikštas ir beveik 100 tūkst. litų ieškinys, kuri Policijos departamentas neva išleido vežiodamas Laimą Stankūnaitę. Dabar policija prašo, kad tie pinigai, skirti apsaugoti įtariamajai sąvadautojai, būtų išieškoti iš prievartautą mergaitę bandžiusių apginti asmenų. Byloje yra duomenų apie tai, kad L.Stankūnaitę vežiojęs policijos mikroautobusas vien kuro išnaudojo už daugiau nei 100 tūkst. litų. 
Vienas kaltinamųjų – Jonavos gyventojas Andrius Lobovas šią savaitę nuėjo pas bylą tiriančią policijos tyrėją Gecevičienę su vaikiška rašymo lenta – į užduodamus klausimus jis ranka ant lentos parašydavo atsakymą. Tai jis pasielgė dėl to, kad jau buvo nuteistas už tai, kad per vieną apklausą neva įžeidinėjo tyrėją, nors vaizdo įrašuose matyti, kad A.Lobovas kalbėjo ramiai ir nieko neįžeidinėjo.
 
A.Lobovą nustebino byloje esantys Deimantės Kedytės – jie tokie nuoseklūs ir išsamūs, kad atrodo, kad kažkas vedžiojo mergaitę už rankos. “Mane dar nustebino byloje esančio autisto parodymai, nors tas žmogus per savo gyvenimą yra pasakęs gal 20 žodžių, tačiau prokuratūrai jis davė labai smulkius ir išsamius parodymus, kurie surašyti dviejuose puslapiuose, – pasakojo A.Lobovas, – prokuratūra sudėjo į bylą ir žmonių pasisakymus “facebook”, jų dialogus. Visa tai neva įrodo, kad veikė organizuota nusikalstama grupuotė”.
nuotr: lietuviško teisingumo simbolis
 
“Mus padarys atpirkimo ožiais, nes kažkas turi atsakyti už tai, kad policija jau daug metų saugo motiną, įtariamą savo vaiką pardavinėjusią pedofilams, – mano A.Lobovas, – aš esu tikras, kad tokioje korumpuotoje valstybėje su tokiais teisėsaugoje dirbančiais banditais mus tikrai nuteis, kad būtų pamoka visai tautai, kad nereikia bandyti priešintis”.
“Perverčiau pusę bylos, pradėjau drebėti, pamatęs, kokias nesąmones surinko prokuratūra ir policija, ir išėjau, nes supratau, kad galiu nesusivaldyti ir ką nors leptelsiu iš pykčio, – pasakojo A.Lobovas, – sau kaltinimų šioje byloje taip ir neradau. Kadangi kalbėjau per “vertėją”, taip nė vieno žodžio ir nepasakiau, ir nieko nepasirašiau”.
Nors “Drąsos kelias” atsirado stichiškai iš žmonių pasipiktinimo teisėsaugos veiksmais – žmonės protestavo prieš nuolatinį įstatymų pažeidinėjimą pedofilijos byloje, prieš tai, kad tiek daug neišaiškintų nužudymų šioje byloje, tačiau galiausiai viskas baigėsi baudžiamosiomis bylomis ne žudikams ir pedofilams, tačiau tiems, kurie bandė ginti aukas.
Neabejotinai, kad visi šie veiksmai vyksta su prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmais – net savo pasirodymus televizijoje ji derina su STT kratomis jai vis dar nepaklūstančių partijų būstinėse, todėl neabejotina, kad policija ir prokuratūra vykdo tiesioginį nurodymą – likviduoti “Drąsos kelią” kaip partiją, ir kaip pavyzdį tautai, kas jos laukia, jeigu bandys pasipriešinti valdžiažmogiams, kuriems dabar malonumą teikia tik vaikų prievartavimas. 
“Toje byloje sudėti visi žmonių, kurie kažką pasakė, ar kažką padarė, veiksmai, ir tai jau kvalifikuojama kaip nusikalstama veikla, – pasakojo A.Lobovas, – man tai yra logiškai nepaaiškinama”.
 
 
A.Kuznecovaitė prieš Naujus metus smulkiai aprašė, kiek žmonių yra įtariama pasikėsinimu į valstybės pamatus.  “Įtarimai dėl veiklos organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje pareikšti ne tiktai N.Venckienei, L.Skučienei ir T.Skuču, bet ir iš teismų neišlendančiam Klonio gatvės aktyvistui Renaldui Ščiglinskui, ne kartą teistam jonaviškiui Andrejui Lobovui, dėl trukdymo antstolei Sonatai Vaicekauskienei atlikti pareigas teisiamiems Gediminui Aidukui ir Dariui Kaminickui, taip pat Gintarui Banaičiui ir jo žmonai Violetai Banaitienei, Kedžių kaimynui Rimantui Rimkevičiui, klaipėdietei Tatjanai Borovec, Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjai Ramintai Baltuškienei bei apie N.Venckienės ir A.Skučienės suburtos gaujos veiklą tyrėjams papasakojusiam Vitalijui Keršiui, – rašė ‘Lietuvos rytas”, – Būta ir kurioziškų kaltinimų. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama R.Ščiglinsko privataus kaltinimo byla dėl šmeižto ir įžeidimo. Vieną aršiausių N.Venckienės gerbėjų į teismą padavė pagrindinis Kauno žudynių bylos liudytojas Mindaugas Žalimas. Išsireikalavus medžiagą, R.Ščiglinskas teisme pareiškė, kad Kauno rajono policijos komisariato tyrėja Audronė Gecevičienė ne tik perdavė M.Žalimui ikiteisminio tyrimo duomenis, bet ir miega su M.Žalimu.
Bylos posėdis buvo nutrauktas, į kitą teismą iškviesta A.Gecevičienė paneigė R.Ščiglinsko prasimanymus.
Nustatyta, kad Garliavos grupuotė turėjo savo biudžetą, jos nariai buvo pasiskirstę pareigomis ir besąlygiškai pakluso N.Venckienei bei Klonio gatvės atstove spaudai vadintai A.Skučienei. N.Venckienė buvo taip įsijautusi į vadovės vaidmenį, kad jai paklususių žmonių vardu net rašinėdavo skundus į įvairias institucijas.
N.Venckienei vien šioje byloje yra pareikšti įtarimai pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl šmeižto, mirusiojo atminimo paniekinimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto šios informacijos panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Nukentėjusiaisiais nuo šios grupuotės buvo pripažinta dešimt žmonių: Marija Milinienė, jos vyras buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, jų du vaikai, L.Stankūnaitė su mažamete dukterimi, Andriaus Ūso našlė Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, advokatai Loreta Kraujutaitienė ir Gintaras Černiauskas bei antstolė S.Vaicekauskienė.
Dar 6 įtarimai – dėl nepagarbos teismui, teismo sprendimo nevykdymo, trukdymo antstolei atlikti pareigas, pasipriešinimo policijos pareigūnui, nežymaus sveikatos sutrikdymo bei piktnaudžiavimo globėjos pareigomis – N.Venckienei pareikšti kitoje byloje, kurią tyrė Šiaulių apygardos prokuratūra.
Dabar visos buvusios Seimo narės bylos sujungtos į vieną. Papildžius jas trūkstamais ikiteisminio tyrimo veiksmais, bus kreipiamasi į JAV dėl N.Venckienės ekstradicijos”.
N.Venckienė išvengė mirties
Dabar akivaizdu, kad Neringa Venckienė padarė labai teisingai, laiku su sūnumi pabėgusi į JAV ir ten pasiprašiusi politinio prieglobsčio. LL šaltiniai sako, kad tas prieglobstis, o kartu, matyt, ir JAV pilietybė, N.Venckienei turi būti suteiktas, nors tos biurokratinės procedūros ir užtrunka ilgai. Aš neabejoju, kad pasilikusi Lietuvoje, N.Venckienė būtų nužudyta kokioje nors avarijoje ar panašiai, o prokuratūra numarintų jos bylą, kaip kad numarino Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio nužudymo bylas.
“Aš negaliu atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, bet šiandieną susipažindamas su Klonio byla (kuri tuoj skambės per visas televizijas ir visus laikraščius) buvau maloniai nustebintas…, – savo “facebook” paskyroje rašo ir dar vienas bylos įtariamasis Renatas Ščiglinskas, – Deimantė, Drąsiaus dukrelė taip išmintingai, nuosekliai viską aiškina, duoda parodymus prieš (…) . Taip išmintingai viską aiškina, lyg būtų suaugusi, lyg būtų protingesnė už daugelį Lietuvos statistinių gyventojų… Labai džiaugiuosi už ją. Turbūt ateityje bus rašytoja. Nebent jai kas pasufleravo tekstą…
Bet, kadangi tyrimai Lietuvos prokuratūrose atliekami autonomiškai, nepriklausomi ir nesuinteresuoti kam kenkti, tai gal ji išties tokia protinga, kad taip gražiai moka išsireikšti (visai kaip intelektualė)
Jei ji tyrimui taip rašė ir taip kalbėjo, tai Deimantė labai literatūriškai išprususi. Visai kaip abiturientė, ar aukštosios mokyklos studentė.
Šaunuolė mergaitė. 
Labai džiaugiuosi už ja.
Turbūt ir knygų ne mažiau nei aš perskaičiusi… 
Galėtų kokio etikos, ar filosofinės pakraipos laikraščio redaktore dirbti…
Šioje vietoje negaliu neprisiminti ir nebylio, autisto Kęsto Zuikio duotų parodymų – porą puslapių nuoseklaus ir logiško teksto prišnekėjo tardyme, nors aš per keturis metus su juo taip ir nesugebėjau susišnekėti…  Turbūt kriminalinės policijos kabinete jiems atsiveria čakros, kad tampa kitokie, nei visi juos pažįsta”.
Beje, byla R.Ščiglinskui iškelta tik už tai, kad nufotografavo viešoje vietoje lauke, kavinėje sėdinčią Laimą Stankūnaitę su dukra ir apsauginiais. Nors įstatymai leidžia fotografuoti viešas vietas, prokuratūra pamiršo šią nuostatą.
 
Mergaitės buvo prievartautos, tai patvirtino medicininė ekspertizė
Praėjus keliems metams, gal kai kas pamiršo nuslėptas pedofilijos bylos aplinkybes, kurios įrodo, kad pedofilija tikrai buvo.
T.y. Vilniaus apygardos prokuratūra į teismą perdavė tuščią bylą, iš kurios išėmė pagrindinius surinktus įrodymus – joje neliko ekspertų išvadų apie tai, kad kitos prievartautos mergaitės, V.Naruševičienės dukros storoji žarna buvo “pažeista kietu buku daiktu”. 
Pedofilijos bylą pradžioje tyręs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nerijus Bieliauskas interviu LL prisipažino, kad po to, kai pats savo akimis pamatė, kaip prokuratūros vadovai žlugdo garsiąją pedofilijos bylą, jis suprato, kad nebegali dirbti šioje struktūroje. Jis taip pat sakė netikintis atsitiktinumais šioje byloje ir kaip nužudyti net keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Jonas Ūsas, Drąsius Kedys), o prokuratūra pastarųjų dviejų žmonių mirtį vadina nelaimingais atsitikimais.
 
„Kai aš paprašiau sudaryti tyrimo grupę tirti pedofilijos bylai, tai R. Jancevičius (Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras)  man atsakė: „ai, nebūk formalistas“, – pasakojo N.Bieliauskas.  
 
Jis stebėjosi, kodėl Kauno apygardos prokuratūra, kuriai buvo pavesta iš pradžių tirti pedofilijos bylą, nepadarė absoliučiai nieko – net nedrįso apklausti D.Kedžio pedofilija apkaltinto teisėjo Jono Furmanavičiaus. 
 
„Jeigu jie laikų būtų ėmęsi veiksmų, apklausę liudininkus ir patikrinę faktus, gal būt, visa šis istorija nebūtų taip tragiškai pasibaigusi“, – sakė N.Bieliauskas. Jis pasakojo, kad bandė įtikinti D.Kedį, kad pedofilijos byla yra tiriama ir bus ištirta.  
Tuo metu jo viršininkas, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius Vilniaus apylinkės teisme 2014 m. kovo 28 d.  melavo, prisiekęs kalbėti tiesą, kad N.Bieliausko išėjimas iš prokuratūros nėra susijęs su minėtos bylos tyrimu. 
 
„Jo išėjimas iš darbo visiškai nėra susijęs su baudžiamosios bylos tyrimu, – teismo posėdžio metu sakė R.Jancevičius, – išėjimo priežastys absoliučiai nėra susiję su ta byla. Tai susiję su asmeniniais motyvais. Aš jį pirmą kartą perkalbėjau, kad jis liktų prokuratūroje – taip, tą pripažįstu. Tačiau tai nėra susiję su požiūriu į bylą arba prieš bylą. O antrą kartą jis išėjo iš prokuratūros jau visiškai dėl kitų dalykų, dėl to, kad jam buvo pavesta tirti OMOn bylą, ir jis nesutiko su prokuratūros pozicija šioje byloje, todėl ir pasitraukė“.
 
Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir daugiau dalykų, dėl kurių skyrėsi eksprokuroro N.Bieliausko ir R.Jancevičiaus parodymai. N.Bieliauskas sakė, kad apie visus savo žingsnius raštu, tarnybiniais pranešimais informuodavęs savo viršininką R.Jancevičių. Pastarasis dievagojosi, kad jokių N.Bieliausko raštų nėra gavęs, arba neprisimena : „Negaliu paneigti, kad to nebuvo“. 
 
 
Kur dingo kita prievartauta mergaitė, Violetos Naruševičienės dukra, kuri buvo vyresnė nei Drąsiaus Kedžio mergaitė, ir kurią pedofilai galimai prievartavo ne tik oraliniu, bet ir analiniu būdu?
Prokuratūra paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, kad V.Naruševičienės mergaitė buvo prievartaujama, tačiau tai dar vienas melas – netgi tuo metu, kai buvo apklausiame policijoje dėl galimo prievartavimo, mergaitė pakakojo į kelnes. Kaip aiškėja iš bylos dokumentų, nors mergaitės apklausa truko tik valandą, tačiau apklausos metu jos motina, įtariama sąvadautoja, kuriai buvo leista dalyvauti apklausoje, Violeta Naruševičienė pareiškė, kad ,.na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai”, „sakau, jai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio vis tiek norėsiu kelnytes susitikrint”. Akivaizdu, kad net apklausos metu mergaitė turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ar šlapimo nelaikymu.
 
Medicinos ekspertas nustatė, kad mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių gydytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku.
 
Byloje pakanka įrodymų, kad V.Naruševičienės dukros sveikatos problemos, susijusios su išmatų nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos, kuri sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku.
Liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų, nors kita liudytoja – mergaitės močiutė – sakė, kad mergaitė sveikatos problemų, susijusių su išmatų nelaikymu, turėjo nuo 2-3 metų.
Tačiau tokius močiutės parodymus paneigė mergaitės lankyto darželio pedagogai ir auklėtojai.
Šios apklausos metu liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės ta pati patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 liudytojo apklausos metu. Šis liudytojas taipogi patvirtino, jog pirmas O. Naruševičiūtės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008-12-08, tai yra jau pradėjus šį ikiteismini tyrimą ir esant pagristai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti.
 Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku. Kaip matyti iš byloje esančios 2009-11-03 specialisto išvados, joje teigiama, jog mergaitės išmatų nelaikymas gali būti (teoriškai) susijęs su vidurių užkietėjimu ar neuropsichiniais faktoriais, kurie nedetalizuojami, bei nurodoma, jog medicininių požymių, kurie įgalintų šlapimo ir išmatų sulaikymą susieti su seksualiniais veiksmais (varpos įvedimu į tiesiąją žarną ar mergaitės išorinių lytinių organų lytine varpa arba ranka lietimu), nenustatyta.
 Reikia pripažinti, jog sunku suprasti, kokie medicininiai požymiai gali patvirtinti lytinių organų lietimą ranka. Akivaizdu, kad duodant šią specialisto išvadą, visiškai nebuvo vertinami liudytojų (gydytojų) G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai anie tai, kad viena iš mergaitės diagnozuotų sveikatos sutrikdymo, susijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su mergaite per tiesiąją žarną.
 Ar tokio fizinio sąlyčio požymiai gali išlikti daugiau kaip metus laiko po galimai patirtos seksualinės prievartos, nei šią specialisto išvadą surašiusiam specialistui, nei kitiems specialistams ar liudytojams (gydytojams) toks klausimas net nebuvo užduotas. 
V.Naruševičienės dukros medicininis tyrimas buvo atliktas tik praėjus devyniems mėnesiams po galimos seksualinės prievartos pabaigos. Šioje specialisto išvadoje konstatuojama, jog mergaitės mergystės plėvė nepažeista (šio ikiteisminio tyrimo metu niekada nebuvo jokių duomenų, kad O. Naruševičiūtė būtų seksualiai prievartaujama atliekant natūralų lytinį aktą). 
 
Nors pabaigus ikiteisminį tyrimą, N.Venckienė pateikė prašymą jį papildyti, atliekant papildomą V.Naruševičienės dukros apklausą, nedalyvaujant jos artimiesiems, nes tokia apklausa duotų vienintelių parodymų patikimumo vertinimą, atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas jų detales, keliančias pagrįstų abejonių jų teisingumu bei papildomą teismo eksperto J.M. Paliulio, atlikusio mergaitės teismo med. ekspertizę, apklausą, šie prašymai buvo atmesti.
 
Tokias gydytojų išvadas gavę prokurorai palaikė besąlygiškai patvirtinančiais, jog mergaitė nebuvo seksualiai prievartaujama, nors jai ir diagnozuotas funkcinis storosios žarnos išsiplėtimas ir tai diagnozuota būtent galimos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu.
 
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių medicininių dokumentų, juose konstatuota, kad mergaitės išmatų nelaikymas yra susijęs su vidurių užkietėjimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma išsiaiškinti, ar tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys medicininiai duomenys. Šie dokumentai įrodo priešingą dalyką – iš esmės nei viename iš jų nefiksuoti jokie nusiskundimai, susiję su vidurių užkietėjimu, netgi priešingai, mergaitės motina V. Naruševičienė teigė, kad mergaitė tuštinasi normaliai po vieną kartą kiekvieną dieną, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jokių mergaitės tuštinimosi sutrikimų medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. 
 
Nebuvo jokių ryšių tarp pedofilų?
 
Nutarime nutraukti bylą vyr. prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų, patvirtinančių L. Stankūnaitės, V. Naruševičienės, A. Ūso ir J. Furmanavičiaus tarpusavio ryšius.  Tam, kad nustatyti galimų įtariamųjų ryšius, buvo būtina atlikti nors elementarius ikiteisminio tyrimo veiksmus, to padaryta piktybiškai nebuvo.
Nors net nepilnamečiai asmenys, ketinantys daryti ar darantys nusikalstamas veikas, keičia mobiliuose telefonuose naudojamas SIM korteles, kad apsunkinti jų tarpusavio ryšių nustatymą, o pedofilijos byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad nusikalstamas veikas mažamečių atžvilgiu galėjo padaryti asmenys, puikiai susipažinę ne tik su BPK normomis, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismine praktika, bet ir puikiai susipažinę su operatyvinės veiklos metodais.
Bendraudami tarpusavyje įtariamieji galėjo keisti mobiliųjų telefonų naudojamas SIM korteles, tarpusavio bendravimui naudodami išankstinio apmokėjimo SIM korteles (Omnitel „Extra”, Bitė GSM „Labas” ir t.t.).
 
Aišku, kad asmenys, turintys potraukį pedofilijai, tai slepia ir kaip taisyklė šis polinkis neišaiškėja net per visą jų gyvenimą, nors pastarieji būna vedę ir patys turi mažamečių ar nepilnamečių vaikų. Visiškai neįvertinti įrodymai kad tiek Neringa Venckienė, tiek ir jos brolis Drąsius Kedys įtariamąjį pedofilą Andrių Ūsą ir galimai prievartavusi mažametes Joną Furmanavičių matė kartu.
Liudytoja A. Korolkovienė paaiškino, kad ji maždaug 4-5 metus artimai pažįsta J. Furmanavičiaus draugę Astą Ramanauskaitę, kuri pagal visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją net ketino susituokti su J. Furmanavičium. Šios apklausos metu liudytoja parodė, kad ji iki 2009 m. gegužės vidurio dirbo UAB „Euroclean service”, kurios savininkas yra įtariamasis A. Ūsas. Nuo kada nurodyta liudytoja dirbo šioje įmonėje, o tuo pačiu ir turėjo naudotis nurodytu mobiliojo telefono numeriu, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo aiškinamasi. Ji papasakojo, kad jai dirbant UAB „Euroclean Service” ji naudojosi bendrovei priklausančiu MRT Nr. 8-674-36685, kurį kaip savo telefoną 2008 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kažkodėl nurodė L. Stankūnaitė.
A. Drižius
Laisvas Laikraštis
usasSS
 

Garsiosios Kauno pedofilijos bylos atgarsiai

Bent 15 žmonių, kurie dalyvavo partijos “Drąsos kelias” veikloje, bei bandė protestuoti prieš Deimantės Kedytės perdavimą motinai Laimutei Stankūnaitei, kuri, kaip buvo įtariama, pardavinėjo savo vaiką pedofilams, šiuo metu vaikšto į Kauno policiją ir susipažįsta su jiems iškeltomis baudžiamosiomis bylomis. Pati garsiausia byla – dėl veikimo organizuotoje nusikalstamojoje grupėje bei dėl pasikėsinimo į valstybės suverenitetą. 
Ką tai, reiškia, matyt, nelabai supranta ir patys bylas tiriantys prokurorai ir policininkai, tačiau įtariamieji (jų yra 12-14 žmonių) vaikšto į policiją ir skaito storiausias bylas. Visas bylos aplinkybes ir smulkmenas nuolat nušviečia “Lietuvos ryto” žurnalistė Asta Kuznecovaitė, mėgėja mušti žmones viešose vietose. Tai, kad A.Kuznecovaitė žino visas bylos smulkmenas, rodo, kad policija nuolat jai atsiskaito apie atliktą darbą – taip visuomenė toliau gąsdinama, ir bandoma žmonėms atimti bet kokį ryžtą pasipriešinti valdžios savivalei.
Viena įdomi detalė – įtariamiesiems pareikštas ir beveik 100 tūkst. litų ieškinys, kuri Policijos departamentas neva išleido vežiodamas Laimą Stankūnaitę. Dabar policija prašo, kad tie pinigai, skirti apsaugoti įtariamajai sąvadautojai, būtų išieškoti iš prievartautą mergaitę bandžiusių apginti asmenų. Byloje yra duomenų apie tai, kad L.Stankūnaitę vežiojęs policijos mikroautobusas vien kuro išnaudojo už daugiau nei 100 tūkst. litų. 
Vienas kaltinamųjų – Jonavos gyventojas Andrius Lobovas šią savaitę nuėjo pas bylą tiriančią policijos tyrėją Gecevičienę su vaikiška rašymo lenta – į užduodamus klausimus jis ranka ant lentos parašydavo atsakymą. Tai jis pasielgė dėl to, kad jau buvo nuteistas už tai, kad per vieną apklausą neva įžeidinėjo tyrėją, nors vaizdo įrašuose matyti, kad A.Lobovas kalbėjo ramiai ir nieko neįžeidinėjo.
 
A.Lobovą nustebino byloje esantys Deimantės Kedytės – jie tokie nuoseklūs ir išsamūs, kad atrodo, kad kažkas vedžiojo mergaitę už rankos. “Mane dar nustebino byloje esančio autisto parodymai, nors tas žmogus per savo gyvenimą yra pasakęs gal 20 žodžių, tačiau prokuratūrai jis davė labai smulkius ir išsamius parodymus, kurie surašyti dviejuose puslapiuose, – pasakojo A.Lobovas, – prokuratūra sudėjo į bylą ir žmonių pasisakymus “facebook”, jų dialogus. Visa tai neva įrodo, kad veikė organizuota nusikalstama grupuotė”.
 “Mus padarys atpirkimo ožiais, nes kažkas turi atsakyti už tai, kad policija jau daug metų saugo motiną, įtariamą savo vaiką pardavinėjusią pedofilams, – mano A.Lobovas, – aš esu tikras, kad tokioje korumpuotoje valstybėje su tokiais teisėsaugoje dirbančiais banditais mus tikrai nuteis, kad būtų pamoka visai tautai, kad nereikia bandyti priešintis”.
“Perverčiau pusę bylos, pradėjau drebėti, pamatęs, kokias nesąmones surinko prokuratūra ir policija, ir išėjau, nes supratau, kad galiu nesusivaldyti ir ką nors leptelsiu iš pykčio, – pasakojo A.Lobovas, – sau kaltinimų šioje byloje taip ir neradau. Kadangi kalbėjau per “vertėją”, taip nė vieno žodžio ir nepasakiau, ir nieko nepasirašiau”.
Nors “Drąsos kelias” atsirado stichiškai iš žmonių pasipiktinimo teisėsaugos veiksmais – žmonės protestavo prieš nuolatinį įstatymų pažeidinėjimą pedofilijos byloje, prieš tai, kad tiek daug neišaiškintų nužudymų šioje byloje, tačiau galiausiai viskas baigėsi baudžiamosiomis bylomis ne žudikams ir pedofilams, tačiau tiems, kurie bandė ginti aukas.
Neabejotinai, kad visi šie veiksmai vyksta su prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmais – net savo pasirodymus televizijoje ji derina su STT kratomis jai vis dar nepaklūstančių partijų būstinėse, todėl neabejotina, kad policija ir prokuratūra vykdo tiesioginį nurodymą – likviduoti “Drąsos kelią” kaip partiją, ir kaip pavyzdį tautai, kas jos laukia, jeigu bandys pasipriešinti valdžiažmogiams, kuriems dabar malonumą teikia tik vaikų prievartavimas. 
“Toje byloje sudėti visi žmonių, kurie kažką pasakė, ar kažką padarė, veiksmai, ir tai jau kvalifikuojama kaip nusikalstama veikla, – pasakojo A.Lobovas, – man tai yra logiškai nepaaiškinama”.
 
 
A.Kuznecovaitė prieš Naujus metus smulkiai aprašė, kiek žmonių yra įtariama pasikėsinimu į valstybės pamatus.  “Įtarimai dėl veiklos organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje pareikšti ne tiktai N.Venckienei, L.Skučienei ir T.Skuču, bet ir iš teismų neišlendančiam Klonio gatvės aktyvistui Renaldui Ščiglinskui, ne kartą teistam jonaviškiui Andrejui Lobovui, dėl trukdymo antstolei Sonatai Vaicekauskienei atlikti pareigas teisiamiems Gediminui Aidukui ir Dariui Kaminickui, taip pat Gintarui Banaičiui ir jo žmonai Violetai Banaitienei, Kedžių kaimynui Rimantui Rimkevičiui, klaipėdietei Tatjanai Borovec, Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjai Ramintai Baltuškienei bei apie N.Venckienės ir A.Skučienės suburtos gaujos veiklą tyrėjams papasakojusiam Vitalijui Keršiui, – rašė ‘Lietuvos rytas”, – Būta ir kurioziškų kaltinimų. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama R.Ščiglinsko privataus kaltinimo byla dėl šmeižto ir įžeidimo. Vieną aršiausių N.Venckienės gerbėjų į teismą padavė pagrindinis Kauno žudynių bylos liudytojas Mindaugas Žalimas. Išsireikalavus medžiagą, R.Ščiglinskas teisme pareiškė, kad Kauno rajono policijos komisariato tyrėja Audronė Gecevičienė ne tik perdavė M.Žalimui ikiteisminio tyrimo duomenis, bet ir miega su M.Žalimu.
Bylos posėdis buvo nutrauktas, į kitą teismą iškviesta A.Gecevičienė paneigė R.Ščiglinsko prasimanymus.
Nustatyta, kad Garliavos grupuotė turėjo savo biudžetą, jos nariai buvo pasiskirstę pareigomis ir besąlygiškai pakluso N.Venckienei bei Klonio gatvės atstove spaudai vadintai A.Skučienei. N.Venckienė buvo taip įsijautusi į vadovės vaidmenį, kad jai paklususių žmonių vardu net rašinėdavo skundus į įvairias institucijas.
N.Venckienei vien šioje byloje yra pareikšti įtarimai pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl šmeižto, mirusiojo atminimo paniekinimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto šios informacijos panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Nukentėjusiaisiais nuo šios grupuotės buvo pripažinta dešimt žmonių: Marija Milinienė, jos vyras buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, jų du vaikai, L.Stankūnaitė su mažamete dukterimi, Andriaus Ūso našlė Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, advokatai Loreta Kraujutaitienė ir Gintaras Černiauskas bei antstolė S.Vaicekauskienė.
Dar 6 įtarimai – dėl nepagarbos teismui, teismo sprendimo nevykdymo, trukdymo antstolei atlikti pareigas, pasipriešinimo policijos pareigūnui, nežymaus sveikatos sutrikdymo bei piktnaudžiavimo globėjos pareigomis – N.Venckienei pareikšti kitoje byloje, kurią tyrė Šiaulių apygardos prokuratūra.
Dabar visos buvusios Seimo narės bylos sujungtos į vieną. Papildžius jas trūkstamais ikiteisminio tyrimo veiksmais, bus kreipiamasi į JAV dėl N.Venckienės ekstradicijos”.
N.Venckienė išvengė mirties
Dabar akivaizdu, kad Neringa Venckienė padarė labai teisingai, laiku su sūnumi pabėgusi į JAV ir ten pasiprašiusi politinio prieglobsčio. LL šaltiniai sako, kad tas prieglobstis, o kartu, matyt, ir JAV pilietybė, N.Venckienei turi būti suteiktas, nors tos biurokratinės procedūros ir užtrunka ilgai. Aš neabejoju, kad pasilikusi Lietuvoje, N.Venckienė būtų nužudyta kokioje nors avarijoje ar panašiai, o prokuratūra numarintų jos bylą, kaip kad numarino Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio nužudymo bylas.
“Aš negaliu atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, bet šiandieną susipažindamas su Klonio byla (kuri tuoj skambės per visas televizijas ir visus laikraščius) buvau maloniai nustebintas…, – savo “facebook” paskyroje rašo ir dar vienas bylos įtariamasis Renatas Ščiglinskas, – Deimantė, Drąsiaus dukrelė taip išmintingai, nuosekliai viską aiškina, duoda parodymus prieš (…) . Taip išmintingai viską aiškina, lyg būtų suaugusi, lyg būtų protingesnė už daugelį Lietuvos statistinių gyventojų… Labai džiaugiuosi už ją. Turbūt ateityje bus rašytoja. Nebent jai kas pasufleravo tekstą…
Bet, kadangi tyrimai Lietuvos prokuratūrose atliekami autonomiškai, nepriklausomi ir nesuinteresuoti kam kenkti, tai gal ji išties tokia protinga, kad taip gražiai moka išsireikšti (visai kaip intelektualė)
Jei ji tyrimui taip rašė ir taip kalbėjo, tai Deimantė labai literatūriškai išprususi. Visai kaip abiturientė, ar aukštosios mokyklos studentė.
Šaunuolė mergaitė. 
Labai džiaugiuosi už ja.
Turbūt ir knygų ne mažiau nei aš perskaičiusi… 
Galėtų kokio etikos, ar filosofinės pakraipos laikraščio redaktore dirbti…
Šioje vietoje negaliu neprisiminti ir nebylio, autisto Kęsto Zuikio duotų parodymų – porą puslapių nuoseklaus ir logiško teksto prišnekėjo tardyme, nors aš per keturis metus su juo taip ir nesugebėjau susišnekėti…  Turbūt kriminalinės policijos kabinete jiems atsiveria čakros, kad tampa kitokie, nei visi juos pažįsta”.
Beje, byla R.Ščiglinskui iškelta tik už tai, kad nufotografavo viešoje vietoje lauke, kavinėje sėdinčią Laimą Stankūnaitę su dukra ir apsauginiais. Nors įstatymai leidžia fotografuoti viešas vietas, prokuratūra pamiršo šią nuostatą.
 
Mergaitės buvo prievartautos, tai patvirtino medicininė ekspertizė
Praėjus keliems metams, gal kai kas pamiršo nuslėptas pedofilijos bylos aplinkybes, kurios įrodo, kad pedofilija tikrai buvo.
T.y. Vilniaus apygardos prokuratūra į teismą perdavė tuščią bylą, iš kurios išėmė pagrindinius surinktus įrodymus – joje neliko ekspertų išvadų apie tai, kad kitos prievartautos mergaitės, V.Naruševičienės dukros storoji žarna buvo “pažeista kietu buku daiktu”. 
Pedofilijos bylą pradžioje tyręs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nerijus Bieliauskas interviu LL prisipažino, kad po to, kai pats savo akimis pamatė, kaip prokuratūros vadovai žlugdo garsiąją pedofilijos bylą, jis suprato, kad nebegali dirbti šioje struktūroje. Jis taip pat sakė netikintis atsitiktinumais šioje byloje ir kaip nužudyti net keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Jonas Ūsas, Drąsius Kedys), o prokuratūra pastarųjų dviejų žmonių mirtį vadina nelaimingais atsitikimais.
 
„Kai aš paprašiau sudaryti tyrimo grupę tirti pedofilijos bylai, tai R. Jancevičius (Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras)  man atsakė: „ai, nebūk formalistas“, – pasakojo N.Bieliauskas.  
 
Jis stebėjosi, kodėl Kauno apygardos prokuratūra, kuriai buvo pavesta iš pradžių tirti pedofilijos bylą, nepadarė absoliučiai nieko – net nedrįso apklausti D.Kedžio pedofilija apkaltinto teisėjo Jono Furmanavičiaus. 
 
„Jeigu jie laikų būtų ėmęsi veiksmų, apklausę liudininkus ir patikrinę faktus, gal būt, visa šis istorija nebūtų taip tragiškai pasibaigusi“, – sakė N.Bieliauskas. Jis pasakojo, kad bandė įtikinti D.Kedį, kad pedofilijos byla yra tiriama ir bus ištirta.  
Tuo metu jo viršininkas, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius Vilniaus apylinkės teisme 2014 m. kovo 28 d.  melavo, prisiekęs kalbėti tiesą, kad N.Bieliausko išėjimas iš prokuratūros nėra susijęs su minėtos bylos tyrimu. 
 
„Jo išėjimas iš darbo visiškai nėra susijęs su baudžiamosios bylos tyrimu, – teismo posėdžio metu sakė R.Jancevičius, – išėjimo priežastys absoliučiai nėra susiję su ta byla. Tai susiję su asmeniniais motyvais. Aš jį pirmą kartą perkalbėjau, kad jis liktų prokuratūroje – taip, tą pripažįstu. Tačiau tai nėra susiję su požiūriu į bylą arba prieš bylą. O antrą kartą jis išėjo iš prokuratūros jau visiškai dėl kitų dalykų, dėl to, kad jam buvo pavesta tirti OMOn bylą, ir jis nesutiko su prokuratūros pozicija šioje byloje, todėl ir pasitraukė“.
 
Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir daugiau dalykų, dėl kurių skyrėsi eksprokuroro N.Bieliausko ir R.Jancevičiaus parodymai. N.Bieliauskas sakė, kad apie visus savo žingsnius raštu, tarnybiniais pranešimais informuodavęs savo viršininką R.Jancevičių. Pastarasis dievagojosi, kad jokių N.Bieliausko raštų nėra gavęs, arba neprisimena : „Negaliu paneigti, kad to nebuvo“. 
 
 
Kur dingo kita prievartauta mergaitė, Violetos Naruševičienės dukra, kuri buvo vyresnė nei Drąsiaus Kedžio mergaitė, ir kurią pedofilai galimai prievartavo ne tik oraliniu, bet ir analiniu būdu?
Prokuratūra paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, kad V.Naruševičienės mergaitė buvo prievartaujama, tačiau tai dar vienas melas – netgi tuo metu, kai buvo apklausiame policijoje dėl galimo prievartavimo, mergaitė pakakojo į kelnes. Kaip aiškėja iš bylos dokumentų, nors mergaitės apklausa truko tik valandą, tačiau apklausos metu jos motina, įtariama sąvadautoja, kuriai buvo leista dalyvauti apklausoje, Violeta Naruševičienė pareiškė, kad ,.na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai”, „sakau, jai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio vis tiek norėsiu kelnytes susitikrint”. Akivaizdu, kad net apklausos metu mergaitė turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ar šlapimo nelaikymu.
 
Medicinos ekspertas nustatė, kad mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių gydytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku.
 
Byloje pakanka įrodymų, kad V.Naruševičienės dukros sveikatos problemos, susijusios su išmatų nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos, kuri sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku.
Liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų, nors kita liudytoja – mergaitės močiutė – sakė, kad mergaitė sveikatos problemų, susijusių su išmatų nelaikymu, turėjo nuo 2-3 metų.
Tačiau tokius močiutės parodymus paneigė mergaitės lankyto darželio pedagogai ir auklėtojai.
Šios apklausos metu liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės ta pati patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 liudytojo apklausos metu. Šis liudytojas taipogi patvirtino, jog pirmas O. Naruševičiūtės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008-12-08, tai yra jau pradėjus šį ikiteismini tyrimą ir esant pagristai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti.
 Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku. Kaip matyti iš byloje esančios 2009-11-03 specialisto išvados, joje teigiama, jog mergaitės išmatų nelaikymas gali būti (teoriškai) susijęs su vidurių užkietėjimu ar neuropsichiniais faktoriais, kurie nedetalizuojami, bei nurodoma, jog medicininių požymių, kurie įgalintų šlapimo ir išmatų sulaikymą susieti su seksualiniais veiksmais (varpos įvedimu į tiesiąją žarną ar mergaitės išorinių lytinių organų lytine varpa arba ranka lietimu), nenustatyta.
 Reikia pripažinti, jog sunku suprasti, kokie medicininiai požymiai gali patvirtinti lytinių organų lietimą ranka. Akivaizdu, kad duodant šią specialisto išvadą, visiškai nebuvo vertinami liudytojų (gydytojų) G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai anie tai, kad viena iš mergaitės diagnozuotų sveikatos sutrikdymo, susijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su mergaite per tiesiąją žarną.
 Ar tokio fizinio sąlyčio požymiai gali išlikti daugiau kaip metus laiko po galimai patirtos seksualinės prievartos, nei šią specialisto išvadą surašiusiam specialistui, nei kitiems specialistams ar liudytojams (gydytojams) toks klausimas net nebuvo užduotas. 
V.Naruševičienės dukros medicininis tyrimas buvo atliktas tik praėjus devyniems mėnesiams po galimos seksualinės prievartos pabaigos. Šioje specialisto išvadoje konstatuojama, jog mergaitės mergystės plėvė nepažeista (šio ikiteisminio tyrimo metu niekada nebuvo jokių duomenų, kad O. Naruševičiūtė būtų seksualiai prievartaujama atliekant natūralų lytinį aktą). 
 
Nors pabaigus ikiteisminį tyrimą, N.Venckienė pateikė prašymą jį papildyti, atliekant papildomą V.Naruševičienės dukros apklausą, nedalyvaujant jos artimiesiems, nes tokia apklausa duotų vienintelių parodymų patikimumo vertinimą, atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas jų detales, keliančias pagrįstų abejonių jų teisingumu bei papildomą teismo eksperto J.M. Paliulio, atlikusio mergaitės teismo med. ekspertizę, apklausą, šie prašymai buvo atmesti.
 
Tokias gydytojų išvadas gavę prokurorai palaikė besąlygiškai patvirtinančiais, jog mergaitė nebuvo seksualiai prievartaujama, nors jai ir diagnozuotas funkcinis storosios žarnos išsiplėtimas ir tai diagnozuota būtent galimos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu.
 
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių medicininių dokumentų, juose konstatuota, kad mergaitės išmatų nelaikymas yra susijęs su vidurių užkietėjimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma išsiaiškinti, ar tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys medicininiai duomenys. Šie dokumentai įrodo priešingą dalyką – iš esmės nei viename iš jų nefiksuoti jokie nusiskundimai, susiję su vidurių užkietėjimu, netgi priešingai, mergaitės motina V. Naruševičienė teigė, kad mergaitė tuštinasi normaliai po vieną kartą kiekvieną dieną, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jokių mergaitės tuštinimosi sutrikimų medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. 
 
Nebuvo jokių ryšių tarp pedofilų?
 
Nutarime nutraukti bylą vyr. prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų, patvirtinančių L. Stankūnaitės, V. Naruševičienės, A. Ūso ir J. Furmanavičiaus tarpusavio ryšius.  Tam, kad nustatyti galimų įtariamųjų ryšius, buvo būtina atlikti nors elementarius ikiteisminio tyrimo veiksmus, to padaryta piktybiškai nebuvo.
Nors net nepilnamečiai asmenys, ketinantys daryti ar darantys nusikalstamas veikas, keičia mobiliuose telefonuose naudojamas SIM korteles, kad apsunkinti jų tarpusavio ryšių nustatymą, o pedofilijos byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad nusikalstamas veikas mažamečių atžvilgiu galėjo padaryti asmenys, puikiai susipažinę ne tik su BPK normomis, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismine praktika, bet ir puikiai susipažinę su operatyvinės veiklos metodais.
Bendraudami tarpusavyje įtariamieji galėjo keisti mobiliųjų telefonų naudojamas SIM korteles, tarpusavio bendravimui naudodami išankstinio apmokėjimo SIM korteles (Omnitel „Extra”, Bitė GSM „Labas” ir t.t.).
 
Aišku, kad asmenys, turintys potraukį pedofilijai, tai slepia ir kaip taisyklė šis polinkis neišaiškėja net per visą jų gyvenimą, nors pastarieji būna vedę ir patys turi mažamečių ar nepilnamečių vaikų. Visiškai neįvertinti įrodymai kad tiek Neringa Venckienė, tiek ir jos brolis Drąsius Kedys įtariamąjį pedofilą Andrių Ūsą ir galimai prievartavusi mažametes Joną Furmanavičių matė kartu.
Liudytoja A. Korolkovienė paaiškino, kad ji maždaug 4-5 metus artimai pažįsta J. Furmanavičiaus draugę Astą Ramanauskaitę, kuri pagal visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją net ketino susituokti su J. Furmanavičium. Šios apklausos metu liudytoja parodė, kad ji iki 2009 m. gegužės vidurio dirbo UAB „Euroclean service”, kurios savininkas yra įtariamasis A. Ūsas. Nuo kada nurodyta liudytoja dirbo šioje įmonėje, o tuo pačiu ir turėjo naudotis nurodytu mobiliojo telefono numeriu, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo aiškinamasi. Ji papasakojo, kad jai dirbant UAB „Euroclean Service” ji naudojosi bendrovei priklausančiu MRT Nr. 8-674-36685, kurį kaip savo telefoną 2008 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kažkodėl nurodė L. Stankūnaitė.
A. Drižius
Laisvas Laikraštis
usasSS

Konservatorių Kabajeva


Visi žinome kas yra V. Putinas. Jis – kaimyninės šalies, Rusijos prezidentas. Apie šio prezidento pomėgius, širdies reikalus, sėkmes ir nesėkmes nuolat mus informuoja lietuviški portalai. O kas yra tokia A. Kabajeva? Prisirpusi, gana patraukli mergina iš Rusijos. Buvus gimnastė, buvus Putino partijos narė, nelabai lankiusis ir dar rečiau reiškusis Dūmoje. Užkuliusiuose A. Kabajeva vadinama V. Putino moterimi. Valdovai nuo senų laikų būdavo itin dosnūs jų širdį užkariavusioms dailiosios lyties atstovėms. Jos gaudavo dvarus, karinių laivų flotiles, ar ištisas šalis, ar net kilmingą sutuoktinį.

Šiais laikais tokioms ypatingoms moterims atsidėkojama kitaip. Politiko meiluže vadinama buvusi sportininkė, atsisakiusi Valstybės Dūmos deputato įgaliojimų, diriguos didžiausiam Rusijoje privačiam žiniasklaidos holdingui Nacionalinei žiniasklaidos grupei. Jis valdo ketvirtadalį Pirmojo kanalo akcijų, televizijos kompanijas „Ren TV“, Penktąjį kanalą, laikraštį „Izvestija“ ir dar kelias dideles ir mažas žiniasklaidos bendroves. A. Kabajeva užims direktorių tarybos pirmininko postą. Galime tikslingai manyti, kad šios pareigos patraukliai merginai suteiktos už Rusijos prezidento kampanijos palaikymą ir tam tikrą linksminimą, kas nėra blogai suaugusių žmonių gyvenime.

Lietuvos partijoje Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai taip pat galima rasti ” Kabajevą”, kuris neaišku ką ir kaip linksmina. Tai konservatorius E. Jurkevičius, gavęs net 6 vietą sąraše į Klaipėdos miesto tarybą. Nors labiau vietoj 6 vietos partijos sąrašuose, paslaptingas gerbėjas galėjo padovanot šiam buvusiam seimo nariui lietuvių gramatikos kursą trečiokams, nes E. Jurkevičiaus lietuvių kalbos gramatinės klaidos gąsdina bent kiek rašto pramokusį žmogų.

Kaip Seime ar miestų tarybose atsiranda visiški beraščiai? Ar tikrai jie suvokia ką pasirašo, už ką balsuoja, ką sprendžia? Ar tikrai jie supranta lietuviškus žodžius spausdintomis raidėmis? Ko norėti, kad mūsų įstatymai kiauri ir lengvai apeinami ar išverčiami į kitą pusę, kai įstatymų leidėjai kenčia nuo nemokšiškumo sakinių formuluotėse?

Pipedija atrado dar vieną E. Jurkevičiaus talentą – poeziją ir savotišką asmenukę su pliušiniu tigru. Evaldas_jurkevicius

Evaldas Jurkevičius – Tėvynės sąjungos narys pagarsėjo internete paleidęs apyvarton savo tigrinę nuotrauką, kurią išsiuntinėjo bet kam, kur papuola, sveikinimuose su dvasingu naujametiniu sveikinimų tekstu:
Gerbiami kolegos, bičiuliaiTegul su laime su džiaugsmusu paprastu švelniu juoku irdideliu draugų būriu ateinagražiausios metų šventės.Linkiu, kad ateinantys metaibūtų kupini naujų idėjų, odarbus lydėtų sėkmė.Linksmų švenčių Jums ir Jūsųartimiesiems! LR Seimo narysEvaldas JurkevičiusEvaldas_jurkevicius
O dar Evaldas Jurkevičius nuskambėjo per visą Lietuvos teritoriją, kai kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir etikos komisiją, besipiktindamas, kad žurnaliūgos seimūnus vadina seimūnais, o valdininkus – valdininkais. Nes tai mat kažkaip gal įžeidžiama, ar kaip ten jam susišvietė. Tai čia jau mes galim pasiūlyt Evaldui Jurkevičiui vadintis pavyzdžiui seimanariu, tuo išsiskiriant iš kitų seimūnų tarpo. Arba valdžiažmogiu, tuo išsiskiriant iš kitų buvusių valdininkų tarpo. Ir taip toliau. Čia jau kiekvieno laisvas pasirinkimas, kaip vadintis. Pašiepiamai,  bet  taikliai rašoma apie šį politiką Pipipėdijoje.

Asmeniniu autorės požiūriu šiam ypatai tikrai ne vieta Lietuvos smegenyse – Seime, ir net ne Lietuvos uostamiesčio taryboje.Nebent kuklia vietelė pačiame sąrašo gale, kaip paguodos prizas. Deja, garbingos TSKD partijos šulai mano kitaip ir grūda beraštį į priekį, nustumdamai daug protingesnius, veiklesnius ir Lietuvai daugiau galinčius duoti partijos narius. Bent mokančius taisyklingai lietuviškai rašyti ir suprantamai išreikšti savo mintis.

Taigi ką tokį svarbų iš TSKD malonina savo kompanija E. Jurkevičius, kad apdovanojamas sąrašų pirmose vietose ? Kam tokiam svarbiam tinka lietuvių kalbos gramatikos nemokantis vyras iš pajūrio?

Siūlome pažvelgti būsimo kandidato į Klaipėdos miesto tarybą balsavimo Seime išreikštą nuomonę ir požiūrį į tam tikrus sprendimus:

2009-06-11
Kodekso papildymas 214 (30) straipsniu „viešas zoofilijos, nekrofilijos ar homoseksualizmo propagavimas ar finansavimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų“ SUSILAIKĖ: Evaldas Jurkevičius.

2011-06-21
Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo (įstatymo projekto, pateikto STASIO ŠEDBARO) … 4. Priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti … UŽ BALSAVO Evaldas Jurkevičius.

2012 03 29
UŽ tai, kad nediskutuoti Garliavos klausimo Seime balsavo: Evaldas Jurkevičius.

2012 05 24
Kad sudaryti komisiją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę: UŽ BALSAVO: Evaldas Jurkevičius.

2012-05-24
dėl Liberalų sąjūdžio pasiūlymo NEĮTRAUKTI į darbotvarkę nutarimo – Dėl KOMISIJOS SUDARYMO GARLIAVOJE aplinkybių ištyrimui projekto balsavo: Evaldas Jurkevičius.

Tad kam stengsis ir dirbs šis konservatorių “Kabajeva” Klaipėdos miesto taryboje? Kieno vertybes ir teises gins?

Kas skaito, rašo – mandatų neprašo, ar tai tik ne apie jus sklinda šmaikštus liaudies folkloras, ponas E. Jurkevičiau?

Gerų Jums naujametinių švenčių ir kuo mažiau nevykėlių politikų skaitytojams linki

Myra Kovalski

P. S. nuotrauka paimta iš E. Jurkevičiaus socialinio tinklo facebook paskyros. Norintys pasitreniruoti matematikoje, galite suskaičiuoti kiek gramatinių klaidų viename sakinyje padarė šis garbus konservatorius, esantis 6 sąraše į Klaipėdos miesto tarybą.

PRNSKR



Glamūras Gruodžio 17- akcijoje

Nuo Garliavos mergaitės pagrobimo jau pabėgo 31 mėnuo. Dauguma stebėjusių per televiziją šitą kraupų įstatymo vykdymą, verkė ir žadėjo niekada nepamiršti. Kiti šaukėsi dangaus keršto, ir iš paskutiniųjų įvykių tėkmės kaip matome – prisišaukė.

Teisėjas V. Kondratjevas, atsisakęs išklausyti vaiko nuomonę kodėl nenori gyventi su motina ( ,, Todėl kad pas ją lankosi 3 vyrai ir kaišioja į burną savo lytinius organus,, anot mergaitės), 2014 spalio 27 pateko į žiaurią avariją. Avarijoje žuvo jo kolegė – teisėja Dalia Buziliauskienė. Na, o po dviejų mėnesių avarijon pateko ir žymusis L. Stankūnaitės advokatas G. Černiauskas. Dauguma spėjo pamiršti kraupųjį Gegužės 17-osios rytą- užmetę prakištą kovą su pedofilais, griebėsi naujų žygių – prieš euro įvedimą, gėjų paradą ar žemės ( savos ir kaimyno) nepardavimą užsieniečiams.  Dar kitiems tiko Kriminalinio Policijos biuro pasaka apie užtikrintą vaiko gerovę su motina mažoje Niekur šalyje. Naiviai patikėjo, kad paimtas iš gimtos vietos vaikas ėmė liudyti prieš tetą ir senelius, o pedofilija išgalvota. Bent taip ramino save, kad tragedija susitvarkė bei paniro į kasdienius rūpesčius bei politikos keliamas bangas, spėliodami bus karas ar ne, ar tikrai naudojami nuodingi dažai eurams spausdinti, ką vėl iškvies į  beprasmę apklausą su absurdiškais kaltininimais, kurpiant Violetinių mafijos mitą Kaune.

Vėliau žmonės simboliškai rinkdavosi į 17 – osios minėjimus, tarsi rodydami, kad nepamiršo nei išgrobtos Deimantės, nei nužudyto jos tėvelio, nei 240 uniformuotojų, vadovaujamų maro šmėklos spalva pasidabinusios anstolės. Daukanto aikštė atsitvėrė tylos siena. O ką ir bešnekėsi apie valstybės paslaptimi tapusį vaiką?

Pamažu visos tos  17 – osios akcijos ėmė virsti meno renginiu, savotiška atrakcija. Tai balionų žibintų į orą leidimas, tai rašymas kreidutėmis. Laisvieji meninkai nėrėsi iš kailio nukepdami mūzas ir taip išreikšdami save. Nuskriausta mergaitė, jos artimieji buvo nustumti į kažkelintą planą, besikoncentruojant, kad akcija atrodytų stilingai ir skoningai. Pedofilijos istorija, vaiko iš namų paėmimo aktas buvo nupoliruotas, taip kad tviskėtų kerinčiomis bei akį džiuginančiomis spalvomis. Patvirtintų akcijos organizatorių didžius talentus mene.  Romantizmo epochoje, taip pat  iš paveikslų pašalindavo viską, kas nekelia salsvo jausmo, o tik skausmą ir negatyvius atsiminimus.

Paskutinį kart, 31 – ąjį kartą Gruodžio 17, Vilniuje  Popierinių angelų akcijoje  buvo nebereikalingi  ir gyvi Klonio gatvės tragedijos liudininkai, atvykę iš Kauno.

Gal todėl, kad jie atrodė per natūralūs Daukanto aikštei, skirtam glamūriškam spektakliui? Gal todėl, kad  nestovėtų  tarsi gyvas priekaištas su savo plakatu, kuriame L. Stankūnaitė ir  advokatas G. Černiauskas išneša neestetiškai klykiančią mergaitę? Nešamas kojomis į priekį vaikas – neglamūriška. Naikint.

Sutinku, jie, gyvi liudininkai  atėję su savo natūraliu skausmu, tikrais atsiminimais kas iš tiesų vyko Gegužės 17 Kedžių kieme netiko saldžiam meniniam paveikslui.  Netiko ir jų atsinešti plakatai. Primenu, kad nei vienas iš organizatorių nebuvo Klonyje per šturmą. Gal dėl to jiems  17 – paminėjimas tik savotiška atrakcija, meno išraiška?

Kaip balzamuotojui nerūpi, kas tas numirėlis. Jam svarbu, kad tik profesionaliai iškimštas ir dailiai padažytas. Numirėlį apverks jo artimieji. Tačiau net net chamiškas lavonų iškimšinėtojas jausdavo pagarbą savo kliento artimiesiems bei akiplėšiškai nevarydavo lauk.

Kauno pedofilijos tragediją prichvatizavo  (nuo rusiško žodžio prichvatit ), kas tik netingėjo. Politiniai judėjimai, Murzininkų, paleckininkų  frontai, euroskeptikai, marginalai. Nemaža po violetine vėliava nugužėjo seiman ir ten prasmego minkštose kėdėse.

Prichvatizuotas buvo ir mistinis pedofilas Aidas. Jį pasisavinusi ir per tv tikinusi, kad tai jos sūnus, viena Kauno ponia su pagreičiu įsisuko į tardymų sūkurį ir pasijuto jei ne Agata Kristi, tai bent eiline Kauno tardytoja.

Prichvatizuota tapo ir  Gegužės 17-osios minėjimo diena. Ją griežtai kuruoti ėmė tūla Joana Noreikaitė, išbrokuodama jai nepatikusius plakatus ir deja žmones, Deimantės artimuosius. Džiugu, kad bent į senelių Kedžių namus ši skonio turėtoja nesibrauna ir remontų nedaro. Juk namai galbūt ir dabar slaptai filmuojami- turi atrodyti salsvai jaukiai, su subtiliu skoniu ir sienų tinkama spalva. Juk ką žiūrovai pasakys. Ar ne?

Nustebino ir L. Jakimavičius grubiai pareikalavęs iš Deimantės artimųjų rašytinio leidimo dalyvauti jų Popierinių angelų akcijoje.

Retorinis klausimas. O jei Deimantė pati ateitų į šitą aikštę- šitas piktas dėdė taip pat ją išvytų ? O gal lieptų įsigyti bilietuką? Ar užriaumotų, kad jų daromose akcijose negalima vaikiškai elgtis?  Gal ne, o gal ir taip. Pasirodo, tikėtis galima visko.

Per susikoncentravimą į glazūrą ir į savo egoistinio Aš tenkinimą,  Popierinių angelų akcijos metu – buvo pamiršta Kauno pedofilijos bylos tragedija ir esmė.

Su pagarba Myra Kovalski

 

anx 14

Aušrinė Balčiūnė. Lietuvos pareigūnai paliudijo: „Žmonės Klonio gatvėje kažką dainavo…“

Lapkričio 26 dienos posėdis prasidėjo kaip visada – policijos pareigūnų apklausa.

Pirmasis liudytojas, Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas Remigijus Meškauskas, pasakojo, kad jie anksti ryte rinkosi vadovo nurodymu Karmėlavoje, važiavo į Garliavą, Klonio gatvę. Pareigūnai turėjo padėti perduoti vaiką motinai L. Stankūnaitei ir R.Oželiui. Pasakojo, kad atvykęs su kitais pareigūnais, jis pamatęs daug žmonių prie namo – jie patys buvo gatvėje, kurioje stovėjęs automobilis apie kažką informavo žmones, tačiau turinio nepamenąs – berods, buvo prašoma nepažeidinėti viešosios tvarkos. Toliau pasakojo, kad žmonės šaukė „Banditai“, kad iš Klonio g. kiemo buvo išvedinėjami žmonės, o keturi pareigūnai vieną žmogų išnešė. Jis jiems padėjęs. Liudijo, kad policijos reikalavimų negirdėjęs, antstolės nematęs, jam asmeniškai žmonės nesipriešinę.

Adv. A.Novikovas: „Ar matėte, kad žmonės turi kažkokius daiktus?“

R.Meškauskas: „Ne, nemačiau.“

Adv. J.Ramoškienė: „Ar jums nebuvo nurodyta į ką atkreipti dėmesį?“

R.Meškauskas: „Mes buvome kaip rezervinė grupė, turėjome padėti.“

Adv. pad. T.Tomkus: „Gal aiškinote žmonėms, kodėl jie išvedami?“

R.Meškauskas: „Man to nereikėjo daryti, tą darė viršininkai.“

Adv. pad. T.Tomkus: „Kai antstolė jau buvo viduje, ar žmonės buvo išvedami?“

R.Meškauskas: „Taip.“

Adv. A.Venckus: „Ar tai, kas vyko Klonio gatvėje, matėte iš Artojų gatvės?“

R.Meškauskas: „Aš tai pamačiau, priėjęs prie vartelių.“

Adv. A.Venckus: „Ar galite patvirtinti, kad nors vienas žmogus iš salėje esančių nevykdė teisėtų reikalavimų?“

R.Meškauskas: „Ne. Nežinau, reikia žiūrėti.“

Žiūri į salę. „Dabar negaliu pasakyti. Man perdavė vieną žmogų.“

Teisėjas perskaito pareigūno parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

R.Meškauskas savo parodymus patvirtina ir „atpažįsta“ žmogų, kurį sulaikė. Rodo į K.Dūdėną.

K.Dūdėnas: „Ne aš.“

Iš pareigūno 2012 metų gegužės 17 d. surašyto tarnybinio rašto „[…] pastebėjau, kad pagal planą dirbantys trys policijos pareigūnai, kurių pavardžių negaliu nurodyti ir iš matymo nepažįstu, vedė apie 40–50 metų moterį, kuri muistėsi ir aktyviais judesiais norėjo iš pareigūnų ištrūkti, o po to keikdama necenzūriniais žodžiais bandė išvengti sulaikymo, bandė koja įspirti pareigūnams, tačiau į policijos pareigūnus nepataikė. Priėjus prie pareigūnų ir moteriškės badžiau ją nuraminti ir išaiškinti jos veiksmus, tačiau moteriškė nereagavo, tuomet padėjau ją pristatyti prie konvojavimo automobilio…“ [bylos t. 5, psl. 180–183]. Vėliau, jau per ikiteisminio tyrimo apklausą, jis teigė, kad padėjo išvesti aršų, besikeikiantį vyrą.

Adv. A.Venckus: „Jūs sakėte, kad vedamas žmogus nesipriešino, o ikiteisminiame tyrime teigėte, kad keikėsi.“

R.Meškauskas: „Nežinau.“

Adv. A.Venckus: „Ar galite pasakyti, ar buvo išsakyti kokie nors teisėti reikalavimai?“

R.Meškauskas: „Aš negirdėjau, nes pradžioje buvau autobuse, o vėliau prie vartų.“

Teisėjas: „Ar tada girdėjote?“

R.Meškauskas: „Kalbėjo gramofonas.“

Adv. A.Venckus: „Ten kalbėjo, kad nepažeisti viešosios tvarkos privačiame kieme. Ar galite patvirtinti?“

R.Meškauskas: „Negaliu.“

Adv. A.Venckus: „Tai kodėl tie žmonės buvo sulaikyti?“

R.Meškauskas: „Tai, matyt, anksčiau pažeidė tvarką…“

Adv. A.Venckus: „Ar nors vienas žmogus keikėsi ant jūsų, antstolės?“

R.Meškauskas: „Ne.“

Adv. A. Trumpulis: „Ar rašėte tarnybinį pareiškimą pristačius žmogų į autobusą?“

R.Meškauskas: „Ne.“

Adv. pad. T. Tomkus: „Ar sulaikytą žmogų iš fotonuotraukos atpažįstate taip, ar todėl, kad toje nuotraukoje buvote kartu ir jūs?“

R.Meškauskas: „Įsimenu žmones.“

Adv. pad. T. Tomkus: „Tai kodėl dabar neatpažįstate?“

Teisėjas G.Kaulakis: „Jūs skirkite, pareigūnas pasakė, kad panašus…“

Kitas į teisėjo G.Kaulakio klausimus atsakinėjo Sergej Kolesnikov – Vilniaus apskrities policijos, mobilios kuopos pareigūnas: „[…] kuopos tikslas – atlikti pareigą. Instruktažas pravestas I punkto poligone, instruktažo turinio nepamenu. Išvykome anksti ryte, prie namo buvo apie 100 žmonių, ką jie darė, neprisimenu. Ėjau antstolei iš nugaros, stebėjau viešąją tvarką, mačiau, kad žmonės dainavo, ką sakė jie, neprisimenu, nes daug laiko praėjo“.

Teisėjas perskaitė pareigūno parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, ir priminė, kad jo apklausos protokole yra epizodas, kuriame jis liudijo, jog žmonės buvo susirišę plastikinėmis virvelėmis, kad kažkas iš žmonių pareigūnui įkandęs į delną, bet į medicinos įstaigą šis nesikreipęs.

Toliau klausimus uždavinėjo prokuroras: „Ar buvo galima laisvai judėti prie durų?“

S.Kolesnikov: „Ne.“

Prokuroras: „Ar buvo žmonės susikibę?“

S.Kolesnikov: „Taip.“

Prokuroras: „Ar girdėjote, ką sakė pareigūnai?“

S.Kolesnikov: „Neklausiau, nes tikslas buvo ne tas.“

Prokuroras: „Ar galite atpažinti tuos žmones salėje?“

S.Kolesnikov: „Negaliu pasakyti.“

Prokuroras: „Ar girdėjote įžeidžiamus žodžius antstolei?“

S.Koelsnikov: „Neatsimenu.“

Prokuroras: „Ar buvo dar kokie keiksmai?“

S.Kolesnikov: „Neatsimenu.“

Adv. A.Novikovas: „Kodėl perdavėte žmones į konvojų?“

S.Kolesnikov: „Kad negrįžtų atgal.“

Adv. A.Novikovas: „Pagal ką sprendėte, kad jie grįš?“

S.Kolesnikov: „?“

Adv. A.Novikovas: „Ar jie elgėsi agresyviai?“

S.Kolesnikov: „Pasyviai priešinosi.“

Adv. A.Novikovas: „Jūs sakėte, kad saugojote antstolę nuo išpuolių. Ar ją kas nors užpuolė?“

S.Kolesnikov: „Ne.“

Adv. A.Novikovas: „Ar tie žmonės turėjo dujų, akmenų, lazdų?“

S.Kolesnikov: „Jie turėjo vėliavą ir su kotu norėjo padaryti grėsmingus veiksmus.“

Adv. J.Ramoškienė: „Ta moteris, kurią ištraukėte, kokius veiksmus ji atliko?“

S.Kolesnikov: „Trukdė antstolei. Minioje padarė kaip tvorą. Ji buvo susikabinusi.“

Adv. J.Ramoškienė: „Ar galite ją atpažinti?“

S.Kolesnikov: „Šiuo metu ne.“

Adv. J.Ramoškienė: „Bet jūs apklausoje minėjote, kad ta moteris nesipriešino, o tik klausė „Kas dabar bus?“

S.Kolesnikov: „Nežinau.“

Adv. J.Ramoškienė: „Tai, kaip ji, klausdama „Kas dabar bus?“, trukdė vykdyti sprendimą?“

S.Kolesnikov: „Viskas vyko greitai.“

Adv. T. Tomkus: „Kokius žmones ištraukėte jėga?“

S.Kolesnikov: „Aš nenaudojau fizinės jėgos. Ištraukiu iš minios nenaudodamas fizinės jėgos.“

Adv. T. Tomkus: „Tai, jei nenaudojote fizinės jėgos, gal tie žmonės patys išėjo?“

S.Kolesnikov: „?“

Adv. T. Tomkus: „Ar antstolė prašė patraukti?“

S.Kolesnikov: „Ne.“

Adv. A.Venckus: „Kaip žmonės turėjo atpažinti antstolę?“

S.Kolesnikov: „Nežinau.“

Adv. A.Venckus: „Kas davė nurodymą atlaisvinti praėjimą?“

S.Kolesnikov: „Niekas nedavė.“

Adv. A.Venckus: „Ar jūs gavote nurodymus iš antstolės?“

S.Kolesnikov: „Ne. Visas pokalbis vyko per vadovybę.“

Adv. Kvaraciejus: „Kaip paaiškinsite, kad žmonės buvo susirišę virvelėmis?“

S.Kolesnikov: „Nežinau.“

Adv. Kvaraciejus: „Tik jūs vienas tai matėte. Ar esate tuo tikras? Nes daugiau niekas to nematė.“

S.Kolesnikov: „Sakau, ką žinau.“

Kitas liudijo Irmantas Visalga iš rinktinės „Vytis“. Šios grupės uždavinys buvo stebėti, kad žmonės nepraeitų pro STOP juostą. Grupės tikslas, pareigūno liudijimu, – užtikrinti viešąją tvarką, saugoti namą, kad niekas nepatektų prie durų – to reikėję antstolės sprendimui įvykdyti. Pareigūnas sakė, kad buvo perskaitytas teismo sprendimas, žmonių reakcija nedraugiška, pasireiškianti teisėtų reikalavimų nevykdymu, kad žmonės dainavo Lietuvos himną ir sudarė kliūtį gyva grandine. Pareigūnas išvedė 4 žmones, kurių teismo salėje atpažinti negalįs.

Teisėjas: „Buvo daug triukšmo, ar girdėjo žmonės.“

I.Visalga: „Taip. Kol buvo giedamas himnas, mes stovėjome, klausėme. Po to buvo garsiakalbis.“

Prokuroras: „Girdėjote šūksnius. Kokie tie šūksniai buvo?“

I.Visalga: „Visokių emocijų buvo: „Budeliai lauk“ ir pan.“

Prokuroras: „ Ikiteisminio tyrimo metu nurodėte daugiau.“

I.Visalga: „Daug laiko praėjo.“

I.Visalga teismui sakė, kad teismo sprendimas buvo skaitomas prie kiemo vartų. Į klausimą „Ar antstolė parodė žmonėms kokį nors pažymėjimą“ atsakė: „Turėjau, ką veikti. Ne mano užduotis buvo žiūrėti, ką ji veikia.“

Adv. J.Ramoškienė: „Ar iš minios tempėte žmones?“

I.Visalga: „Aš netempiau. Aš tik lydėjau iš kiemo.“

Adv. J.Ramoškienė: „Bet juk yra skirtumas pašalinti ir palydėti. Ar matėte kokius nors tų žmonių veiksmus, dėl kurių juos reikėjo pašalinti?“

I.Visalga: „Kadangi situacija buvo chaotiška, mūsų prašė padėti – ištraukia žmones, o mes palydime.“

Adv. J.Ramoškienė: „Dėl kokių priežasčių žmonės negalėjo grįžti į kiemą, jei jau antstolė praėjo?“

I.Visalga: „Mums buvo duota komanda šalinti visus. Užtikrinti viešąją tvarką.“

Adv. J.Ramoškienė: „Kokia vieša tvarka privačiame kieme? Koks įstatymas tai reglamentuoja?“

I.Visalga: „Aš tik žinau, kas yra vieša tvarka.“

Teisėjas advokatei: „Nepamokslaukite.“

Adv. A.Trumpulis: „Gal matėte, ką negero veikė tie žmonės, kuriuos ištraukė iš minios?“

I.Visalga: „Visi tie žmonės buvo imami iš eilės.“

Adv. pad. T.Tomkus: „Ar galite pasakyti, kurie žmonės šūkavo?“

I.Visalga „Negaliu.“

Adv. pad. T.Tomkus: „Ar žmonės buvo išvedami dėl to, kad atitverti perimetrą, ar kad trukdė antstolei?“

I.Visalga: „Tikriausiai, kad trukdė antstolei.“

Adv. A.Venckus: „Kaip nusprendėte, kad ta moteris yra antstolė?“

I.Visalga: „Nežinau.“

Adv. A.Venckus: „Jūs nurodėte, kad žmonėms buvo pasakyta, kad žmonės netrukdytų teisėtiems pareigūnų veiksmams.“

I.Visalga: „Pareigūnų veiksmai visada yra teisėti.“

Adv. A.Venckus: „Kaip piliečiai turėjo suprasti teisėtus veiksmus?“

I.Visalga: „Mes vykdėme vadovybės nurodymus.“

Adv. A.Venckus: „Tai jūs negalite nurodyti, kas vykdo teismo sprendimą: antstolis ar policija?“

I.Visalga: „Antstolis.“

Adv. A.Venckus: „Tai ar antstolis prašė jūsų ištraukti žmones?“

I.Visalga „Neprašė.“

Adv. A.Venckus: „Ar jus kas nors įžeidinėjo, atliko neteisėtus veiksmus?“

I.Visalga: „Mano atžvilgiu – ne.“

Adv. A.Venckus: „Tai kodėl savo tarnybiniame teigėte, kad įžeidė?“

I.Visalga: „Neįžeidė.“

Adv. A.Venckus: „Bet juk rašote, kad įžeidė, o gal jums sakė taip parašyti?“

I.Visalga: „Na, gal aš labai įžeidus ir įsižeidžiau, kad neklausė.“

Kitas pareigūnas – Saulius Kinderevičius, rinktinės „Vytis“ vyresnysis patrulis – kalbėjo: „Iššaukė mus pagal aliarmo signalą, išsirikiavome kolonomis, pasiskirstėme zonomis. Kliūčių šalinime nedalyvavau, kadangi mūsų vietoje nebuvo chaoso. Buvome paprašyti nuvesti ištrauktus žmones iki konvojaus.“

Antstolę minėtas pareigūnas atpažino iš žiniasklaidos.

Teisėjas: „Ką darė žmonės?“

S.Kinderevičius: „Jie reiškė savo nuomonę.“

Teisėjas: „Nuomonės reikšti nedraudžiama. Ar trukdė?“

S.Kinderevičius: „Nesiskirstė, trukdė prie įėjimo.“

Teisėjas: „Ar buvo prašymai iš antstolės?“

S.Kinderevičius: „Ne, nebuvo.“

Teisėjas: „Ar girdėjote, ką ji sako?“

S.Kinderevičius: „Ne.“

Prokuroras: „Ar išvedėte žmones?“

S.Kinderevičius: „Taip, bet nepamenu.“

Prokuroras: „Ar atpažįstate juos?“

S.Kinderevičius: „Atpažįstu tik iš to, kad nuotraukose buvau kartu su jais.“

Prokuroras: „Ką darė tie žmonės?“

S.Kinderevičius: „Įvardinti negaliu.“

Adv. J.Ramoškienė: „Ar nepastebėjote, kad pareigūnai spaudė žmones?“

S.Kinderevičius: „Pradžioje, kai prasidėjo valymas, gal ir buvo.“

Adv. A.Trumpulis: „Kas iš teisiamųjų konkrečiai ką padarė?“

S.Kinderevičius: „Jei buvo, tai ir trukdė.“

Adv. A.Trumpulis: „Kuris iš jų?“

S. Kinderevičius: „Negaliu pasakyti.“

Adv. A.Trumpulis: „Tai gal jūs tik manote, bet nematėte, ką jie darė?“

S.Kinderevičius: „Taip.“

Adv. pad. T.Tomkus: „Jūs nematėte, ką jie darė, bet žinote?“

S.Kinderevičius: „Taip.“

Kitas liudijęs pareigūnas – Ridas Ūksas, Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistas, kartu su dokumentavimo grupe filmavo aplinką ir antstolės S.Vaicekauskienės veiksmus. Filmavo nepertraukiamai, iš kelių vietų. Atvykęs matė daug žmonių, dėl ko jie susirinkę – per daug nesidomėjo, bet žinojo, kad reikia paimti vaiką, daugiausiai dėmesio skyrė filmavimui ir kad filmuodamas nenugriūtų. Liudijo, kad kieme žmonės dainavo ir šūkavo.

Prokuroras: „Ar jums buvo žinoma antstolė? Ar yra tarp šių asmenų ar ne?“

R.Ūksas: „Eigoje mačiau buvo viena moteris tarp vyrų. Taip ir nusprendžiau, kad tai ji.“

Prokuroras: „Ar pareigūnai, ką nors sakė?“

R.Ūksas: „Negirdėjau, buvau toli ir sakė ne taip garsiai. Dar kažką sakė ruporas.“

Prokuroras: „Ar buvo prieš žmones kokios kliūtys?“

R.Ūksas: „Nepamenu. Nebuvo kažko aktyvaus, žmonės patys norėjo filmuoti.“

Prokuroras: „Ar įžeidė žodžiu antstolę, pareigūnus? Ar girdėjote?“

R.Ūksas: „Per toli buvau.“

Adv. A.Novikovas: „Iš ko supratote, kad tai antstolė?“

R.Ūksas: „Nes toje grupėje, kuri dirbo prie namo, daugiau moterų nebuvo.“

Adv. K.Ramoškienė: „Iš ko sprendžiate, jei žmonės stovi prie namo, kad jie trukdo?“

R.Ūksas: „Aš traktuoju, kad jie galėjo pasitraukti.“

Adv. J.Ramoškienė: „Nepastebėjote, ar pareigūnai darė spūstį?“

R.Ūksas: „Aš to nefiksavau.“

Adv. p. T.Tomkus: „Ar matėte, kad kažkas darė pažeidimus?“

R.Ūksas: „Nežinau. Tai buvo minia ant minios. Gal ir darė.“

Adv. A.Venckus „Ar galite patvirtinti, kad kažkas iš salės buvo užstojęs antstolei kelią, vartojo necenzūrinius žodžius?“

R.Ūksas: „Ne.“

Artūro Meilaus, dokumentavimo grupės pareigūno, uždavinys buvo filmuoti įvykio lauką, veiksmus, žmones. Pareigūnas liudijo, kad žmonės derėjosi su pareigūnais, kad nebūtų trukdoma antstolei. Girdėjo, kaip antstolė išsakė žmonėms reikalavimus, nes stovėjo 3 metrų atstumu, nors, jo paties liudijimu, buvo baisus triukšmas. Pareigūno įrašas buvo pertrauktas, jis filmavo pats pasirinkdamas, ką filmuoti. Antstolę žinojo, nes ji jam buvo pristatyta per instruktažą ir stovėjo prie vadų. Matė kliūtis – suolus.

Adv. A.Novikovas: „Sakykite, ar teko pastebėti, kad žmonės trukdytų šalinti suolus?“

A.Meilus: „Negaliu pasakyti.“

Adv. A.Trumpulis: „Ar visi žmonės trukdė praeiti prie durų?“

A.Meilus: „Jie buvo susikabinę, jei trauki vieną, traukiasi grandinė.“

Adv. pad. T.Tomkus: „Ar visi buvo šalinami, kaip vien kliūtis?“

A.Meilus: „Klauskite tų, kurie šalino.“

Adv. pad. T.Tomkus: „Kaip atsirinkote, ką filmuoti? Kaip nuspęsdavote, kada išjungti kamerą?“

A.Meilus: „Filmuodavau, kai vyko veiksmas.“

Adv. pad. T.Tomkus: „Bet juk visada vyko veiksmas.“

Adv. A.Venckus: „Jūs minėjote, kad buvo baisus triukšmas. Pakomentuokite.“

A.Meilus: „Mums netrukdė susikalbėti.“

Adv. A.Venckus: „Bet juk jūs filmavote vienas.“

Adv. A.Venckus: „Jūs sakote, kad girdėjote, ką sakė antstolė. Tai, vadinasi, ir jūsų kamera tai turėjo užfiksuoti“.

A.Meilus: „Kamera ne visada užfiksuoja tai, ką girdi žmogaus ausis“.

Adv. A.Venckus: „Ar galite su šiuolaikinėmis technologijomis išgryninti tą garsą?“

A.Meilus: „Nežinau, nebandžiau.“

Egidijaus Žiškos, dar vieno iš dokumentavimo grupės pareigūno, tikslas buvo filmuoti kliūtis. Filmuotą vaizdo medžiagą po įvykio tyrinėjo dvi savaites.

Adv. pad. T.Tomkus: „Sakykite, ar jūsų nebandė pašalinti kaip kliūties?

E.Žiška: „Buvo“.

Adv. A.Venckus: „Pagal kokius požymius žmonės turėjo suprasti, kad tai buvo antstolė?“

E.Žiška: „Jeigu aš būčiau tų žmonių vietoje […], prie antstolės visada buvo komisaras ir prašė pasitraukti.“

Adv. A.Venckus: „Kokie požymiai ją išskyrė? Buvo vaiko teisių apsaugos pareigūnė, psichologė. Pagal kokius požymius jie turėjo suprasti, kad tai antstolė?“

E.Žiška: „Uniformos ji neturėjo. Nebent pagal reikalavimus, jeigu jinai prisistatė žmonėms.“

Adv. A.Venckus: „O jūs filmuodamas matėte, kaip ji prisistatė? Juk filmavote.“

E.Žiška: „Aš pats – ne. Reikia žiūrėti pareigūną, kuris buvo prie jos.“

Adv. A.Venckus: „Bet jūs iš septynių metrų filmavote, tai matėte, kaip prisistatė?“

E.Žiška: „Kai toks triukšmas?“

Adv. A.Venckus: „Tai nebuvo galima girdėti, ką sako?“

E.Žiška: „Tik bendraujant keliais metrais […], triukšmas buvo pakankamas.“

Adv. A.Venckus: „Sakėte, kad reikėjo peržiūrinėti vaizdo įrašus dvi savaites. Kieno nurodymu tai darėte? Ko ten ieškojote?“

E.Žiška: „Kas trukdė antstolei ir pažeidinėjo viešą tvarką.“

Adv. A.Venckus: „Tai jūs pats nusprendėte, kas pažeidė viešąją tvarką?“

E.Žiška: „Ne. Mes tai darėme su Audra Giedraitiene. Tyrėja.“

Paskutinis apklaustas, taip pat dokumentavimo grupės pareigūnas (gaila, neišgirdau pavardės), filmavo konkrečiai antstolę. Filmavo nepertraukiamai nuo pat vartų. Nepamena, ar ji prisistatė žmonėms, bet girdėjo žodžius apie teismo sprendimo vykdymą. Antstolę matė autobuse, todėl atpažįsta, nurodymus ją filmuoti gavo instruktaže.

Teisėjas: „Ar jai kas nors kliudė?“

Pareigūnas: „Jei ji prašo pašalinti kliūtis, vadinasi kliudė.“

Teisėjas: „Ar matėte prieš ją kokius nors asmenų veiksmus?“

Pareigūnas: „Nemačiau.“

Prokuroras: „Kiek kartų antstolė išreiškė reikalavimus?“

Pareigūnas: „Kad netrukdyti, nesakė. Sakė, kad bus vykdomas teismo sprendimas.“

Prokuroras: „Ar reikalavo ko nors? Ar buvo reikalavimas pasitraukti?“

Pareigūnas: „Nepamenu.“

Prokuroras: „Jeigu buvo toks reikalavimas, ar piliečiai pasitraukė?“

Pareigūnas: „Nepasitraukė“ (tai gal tokio reikalavimo ir nebuvo? – aut. past.).

Prokuroras: „Ką darė policijos pareigūnai?“

Pareigūnas: „Nemačiau.“

Pareigūnas: „Ar antstolė pateko prie namo durų?“

Pareigūnas: „Pateko.“

Prokuroras: „Kokiu būdu? Ar piliečiai priešinosi?“

Pareigūnas: „Nežinau.“

Pareigūnas toliau atsakinėjo į advokatų klausimus, pasakojo, kad žiūrėjo tik į antstolę per kameros ieškiklį, kad jam ji buvo pristatyta, o žmonės tiesiog tai turėjo jau žinoti. Nors filmavo antstolės veiksmus, nematė, kaip ji skaito teismo sprendimą, nes galbūt tuo momentu buvo nustumtas.

Adv. A.Venckus: „Gal jums pavyko užfiksuoti, kaip antstolė rodo tarnybinį pažymėjimą?“

Pareigūnas: „Nepamenu.“

Adv. A.Venckus: „Jūsų kolega paminėjo, kad buvo baisinis triukšmas.“

Pareigūnas: „Aplinka buvo nerami. Tai gal teisingai pasakė.“

Prokuroras: „Jei jūs pats buvote nustumtas, tai gal ir antstolę stumdė?“

Pareigūnas: „Nemačiau, filmavau iškeltomis rankomis.“

Liko neapklausta 10 asmenų. Advokatė J.Ramoškienė teisėjo paprašė į kitą posėdį iškviesti instruktažą vedusius pareigūnus, tačiau teisėjas nesuprato, kam to reikia. Advokatai palaikė šitą prašymą, kuris leistų nustatyti bylai svarbias aplinkybes, kokie buvo duoti nurodymai, kokių asmenų nuotraukos buvo parodytos. Advokatas A.Venckus pateikė pasiūlymą, kad taupant laiką nebūtų apklausiami pareigūnai, o teismui pateiktas instruktažo vaizdo įrašas ir pagrindė savo žodžius teismų ir Konstitucinio Teismo praktika.

A.Venckus teismui priminė, kad išklausius pareigūnų parodymus, paaiškėjo, kad nė vienas jų negalėjo konkrečiai nurodyti, kokį konkretų veiksmą atliko nors vienas iš įtariamųjų, taip pat ne vienas jų parodė, kad nelabai suprato, kokia užduotis buvo iškelta instruktažo metu, o kai kurie nurodė, kad jiems buvo liepta šalinti apskritai visus ten buvusius žmones. Pasak advokato A.Venckaus, iš kaltinamojo akto aiškėja, kad kaltinimas yra susijęs su asmenų išvedimu iš kiemo. T.y. tie , kurie buvo išvesti ir įsodinti į policijos automobilį, dabar yra teisiami, o tie, kurių neišvedė, dabar atsakomybėn netraukiami.

Prokuroras sutiko, kad būtų iškviesti liudytojai, tačiau filmuoto instruktažo nesutiko išreikalauti, nes jis yra tam tikra slaptų veiksmų plano dalis su žyma „SLAPTAI“.

Maloni staigmena buvo ta, kad teisėjas G.Kaulakis dvyliktą valandą maloniai pasiūlė padaryti pusės valandos pertraukėlę. Net neprašytas. Beje, sužinojome, kad teisėjas domisi straipsniais apie Garliavos šturmo dalyvių baudžiamąją bylą, juos skaito ir galvoja, kad posėdžio metu telefonu daromi įrašai. Teismui buvo paaiškinta, kad posėdžiai tiesiog konspektuojami.

Nemaloni staigmena buvo ta, kad Lietuvos pareigūnai nežino, kaip skamba Lietuvos himnas. Klonio gatvėje giedamas Lietuvos himnas teisme liudijantiems pareigūnams buvo paprasčiausios dainos…

Kitas teismo posėdis numatytas šių metų gruodžio 9 d., antradienį, 9.00 val. Kaišiadorių apylinkės teisme.

Laukite tęsinio.

* * *kuiliaiDalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!

25 metai nuo Geležinės uždangos sugriovimo iki atstatymo

Šiandien Vakarų pasaulis švenčia 25-ąsias Berlyno sienos griūties, nors teisingiau būtų sakyti – nugriovimo, metines.

Ta proga Youtube nusprendžiau pasižiūrėti National Geographic filmą „The History of the Berlin Wall“ (http://www.youtube.com/watch?v=gAme6EcOAf4).

Po peržiūros eilinį kartą įsitikinau, jog nuostaba ir kalbos, neva Rusija dabar kariauja kažkokį nematytą „hibridinį“ karą, į kurį kol kas nemokame deramai atsakyti, tėra veidmainiška pozicija, kurios Vakarai laikėsi ir anksčiau, nenorėdami padėti į Rusijos imperijos (dabar šis pavadinimas vėl grįžta į viešąsias kalbas) nelaisvę patekusioms tautoms.

Daugelis padorių apžvalgininkų jau sakė, kad išties nieko naujo šiemet Kryme ir Pietryčių Ukrainoje neįvyko, precedentai jau buvo Moldovoje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, tačiau pažiūrėjęs šį filmą supratau, kad dar anksčiau ši „nepriklausomų demokratinių respublikų“ sukūrimo technologija buvo išbandyta pokariu, okupuotoje Vokietijoje.
Su Berlyno siena susijusio 25-mečio minėjimas jau vyko anksčiau, 1986 metais taip vadinamoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (DDR). Pažymėtina, jog anuomet šis statinys oficialiai buvo vadinamas „Antifašistiniu gynybiniu pylimu“ (vok. Antifaschistischer Schutzwall). Neva Vakarų vokiečiai nebuvo tinkamai defašizuoti, todėl kėlė grėsmę Rytų Vokietijai, bandžiusiai sukurti socialistinį rojų. Gal ne be reikalo dabartiniai įvykiai Ukrainoje sukelia déjà vu jausmą?

Juk ir šiandien yra isteriškai rėkiama, kad ukro-fašistai puola, todėl reikia nuo jų atsiskirti sukuriant „liaudies respublikas“. O siena atsiras vėliau, ir jei jos nepastatys „novorusai“, tai bus priversta padaryti pati Ukrainos valdžia.

Anuomet Vakarai sienos statyboms irgi perdaug nesipriešino, nes suprato, jog tai yra paprasčiausias būdas suvaldyti krizę. Vienintelis dalykas, kas jiems liko – nepripažinti DDR, kaip kad bus daroma ir su Luhansko bei Donecko „liaudies respublikomis“.
Žiūrint Berlyno sienos statybos pradžios vaizdus, pasąmonė sufleruoja, kad tai jau kažkur matyta. Matyta būtent šį pavasarį Kryme.

Ginkluoti „žalieji žmogeliukai“ išsirikiavo gatvėse ir darė tai, kas jiems buvo liepta. O svarbiausia, kad tiek 1961, tiek 2014 jie ten buvo ir veikė „teisėtai“, neva remiantis tarptautinėmis sutartimis. Paralelės įžvelgtinos ir dėl Rusijos veikimo užgrobtose teritorijose, pavyzdžiui – įrangos grobstymas.

Iš Rytų Vokietijos po karo sovietai išvežė apie trečdalį gamybinės įrangos, kurios paskui taip ir nesugebėjo panaudoti, o kartu su milžiniškomis karo reparacijomis tai nusmukdė vietinę ekonomiką. Gal būtent dėl to ukrainiečiai baiminasi, kad „humanitariniai“ karavanai grįžta ne tuščiomis priekabomis?
Belieka tikėtis, kad tokie „demokratiniai“ dariniai anksčiau ar vėliau išnyksta, spaudžiami ekonominių veiksnių. Pavyzdžiui, kai sovietams buvo prisuktas „naftos dolerių“ kranelis ir jie nebegalėjo finansuoti savo draugų, nebepajėgdama išlaikyti sienos ir savo saugumo tarnybos STASI, DDR pelnėsi iš valstybinio terorizmo, žmonių prekybos – parduodavo savo politinius kalinius Vakarų Vokietijai.

Nenuostabu, kad netikėtai atsivėrus sienai, žmonės bėgo iš šios šalies kaip iš kalėjimo, su džiaugsmo ašaromis akyse ir netikėdami, kad tai  realybė.
Vakarų elitui belieka apgailestauti, kad jų numylėtinis, visada laukiamas garbės svečias Gorby pasirodė ir šioje laisvės šventėje. Kaip Putino advokatas ir jo sukurtos imperijos interesų gynėjas.
Deja, savo tėvynėje Rusijoje, kur dauguma palaiko fašistinį režimą, Gorbis  laikomas nacional-išdaviku.

Norisi perfrazuoti R. Reagan žodžius ir pasakyti: „Mr. Gorbachev, tear down your mask!“

Lietuviai šiaip ar taip jau matė tikrąjį šio „demokrato ir humanisto“ veidą.
Apgailėtinas yra ir vokiečių dėkingumas „išvaduotojams“. Jie nuoširdžiai džiaugiasi, kad sovietai nuvertė Hitlerį ir patys pagaliau išėjo, nors tai ir užtruko. Skirtingai nuo Baltijos šalių gyventojų, jie nededa lygybės ženklo tarp nacizmo ir komunizmo. Ten taip pat liko daugybė „minties kalinių“, kurie ilgisi kalėjimo ir, nesugebėdami prisitaikyti prie gyvenimo, kurį turi susikurti patys, sutiktų sugrįžti į savo kameras, kad jų gyvenimai taptų nebe savo, o kalėjimo prižiūrėtojų rūpesčiu.

Didžiausią nerimą kelia tai, jog tarp tokių „santvarkos suluošintų“ yra ir dabartinė Vokietijos kanclerė, verčianti visą ES „nepykdyti“ agresoriaus.
Tad išsilaisvinusius ir nebenorinčius sugrįžti į „senus gerus laikus“ piliečius belieka pasveikinti su Geležinės uždangos sunaikinimo diena ir priminti J. F. Kennedy žodžius „Ich bin ein Berliner!“, kurie šiandien turėtų skambėti taip: „Esu ukrainietis!“

Vytautas Ukrainietis
2014-11-09

berlin 2 berlin 3 Berlin

Astrologės P. Kelertienės pranašystės apie Kauno pedofilijos bylos herojus

Prieš kelias dienas į afrikietišką turgų pavirtusi R. Janutienės laida, regis bandė ne kiek suteikti skaidrumo numarintai Kauno pedofilijos bylai, bet siekė dar labiau sudrumsti vandenį, apkaltindama violetinius  dabar jau emocingomis reakcijomis į  Kėdainių teisėjo V. Kondratjevo nelaimę. Nežinantiems primename – šis žmogus netyčiomis užmušė savo kolegę per avariją.

Nuoširdžiai užjaučiame a. a teisėjos šeimą bei bandome atsakyti į klausimus kodėl žudymo įrankiu Likimas pasirinko teisėją, pravardžiuojamą Likimu po skuboto Deimantės Kedytės atidavimo biologinei motinai.

Nors laidos vedėjai neįtiko nuoširdus sesers N. Sadūnaitės gailestis, bet patiko  vienas vyriškis ta proga suvalgęs tortą bei viešai džiūgaujantis dėl teisėjos mirties. Kiekvienas kvailioja savaip. Belieka palinkėti, kad tik džiaugsmuoliui viduriai neužkietėtų nuo tortų valgymo žuvus žmonėms.

Patiko todėl, kad būtent jis atitiko žinaisklaidos formuojamą įvaizdį, kad N. Venckienės pasekėjai yra pikti, buki, kraujo ištroškę fanatikai, patikėję savo skelbiamais paistalais ( pvz, kad mergaitė negyva, nors ją, gyvą  matė seneliai per apklausą kompiuterio pagalba).

Laidos vedėja nepasidomėjo, gal kas nors šį pilietį klaidina. Jeigu taip, tai kas? Kokie pareigūnai jam nuleidžia tokius gandus? Kas užkišinėja lapelius su Deimantės mirties data už a. a Drąsiaus paminklo? Koks tikslas? Sukelti sumaištį ? Nuvaryti į kapus jau ir taip nukamuotus diedukus?  Ne Stankūnus- šiems vienodai žydi sodai tiek apie dukras, tiek apie anūkes.

Laidos vedėja necitavo, nemirksėjo kaip sesuo N. Sadūnaitė kelis kartus pakartojo, jog niekam  niekas mirties nenori, nelinki. Nekerštaujantis violetinis Nuogai Tiesai neįdomus ir nenaudingas. Tiesiog netinkantis  ingridientas  į jos verdamą putrą . Galimai užsakytą.

Per Lryto žurnalistės, kurios suvytusį, nors amžiumi ir jauną kakliuką puošė kažkodėl  naujametinė girlianda ir putrai tinkamo ingridiento bobturgio  kėlimą vos vos girdėjosi astrologės P. Kelertienės įžvalgos  apie karmą. Gana įdomios  ir manyčiau nešališkos.

Jos vertė prisiminti ankstesnes šios astrologės pranašystes 2010 09 07

COPY : „Balsas.lt savaitė” su žinoma astrologe Palmira Kelertienė pažvelgė į garsios Kauno pedofilijos bylos herojų asmeninius horoskopus.
Drąsius Kedys (g. 1972 09 04)
Kauno pedofilijos istorijoje pagarsėjęs kaip kovotojas už pedofilų išniekintą mažametę dukrą. Miręs neaiškiomis aplinkybėmis.
Jo Saulė Mergelė susijungusi su Marsu. Tai klasikinis kario horoskopas. Siaučiant karams tokie žmonės būdavo didvyriai ir pirmieji puldavo po tankais. Jie pasižymi didele drąsa. Vardas tikrai užsitarnautas.
Marsas rodo ne tik kovą, bet ir idėją. Kai būna tinkamas motyvas, toks asmuo kovoja iki paskutinio kraujo lašo.
Ožiaragis po Mergelės yra penktas ženklas, simbolizuojantis vaikus. Šiame ženkle yra Baltasis Mėnulis, rodantis, kad vaikai yra šventi, juos reikia ginti kaip šventyklą.
Jo horoskope Mėnulis, Venera ir Krintantis Mėnulio Mazgas yra negatyviai susiję su Prozerpina (sąžinės simboliu) ir Juoduoju Mėnuliu (blogio simboliu). Tai rodo, kad zona, atitinkanti meilę, šeimyninį gyvenimą, moterį, yra pakenkta.
Esant tokiai planetų padėčiai sudėtinga rasti moterį, su kuria būtų galima sukurti harmoningą šeimą. Tai taip pat nurodo ir neišvengiamus ryšius su žmonėmis, turinčiais seksualinių problemų.
Analizuojant jo mirties horoskopą pastebimi smurtinės mirties ženklai. Tai galima pastebėti ir paskutiniame D. Kedžio Soliare (gimtadienio horoskopas). Jame yra daug nepalankių, net kritinių ženklų. Vienas jų pagal Mėnulio kalendorių pasitaikė per Šėtono dieną.
Vertinant D. Kedžio mirties horoskopą susidaro įspūdis, kad smurtas buvo gana „švelnus”, tarsi sukčiaujant, naudojant psichologinę, moralinę prievartą, spaudimą, nuodus, vaistus, alkoholį.
Jo žūties dieną asmeniniame horoskope susidariusi minėta planetų padėtis (Juodasis Mėnulis, Neptūnas – palsaptis, Chironas – įstatymai) lėmė tai, kad vargu ar kada pavyks išaiškinti kraupią paslaptį. Mat išaiškinus vieną, atsiras dar didesnė kita: tarsi paslaptis gimdo paslaptį.
Andrius Ūsas (g. 1974 07 15)
Pedofilijos byloje tapo vieninteliu įtariamuoju, galėjusius prisidėti prie mažametės D. Kedžio dukters seksualinio išnaudojimo. Iki pat žūties, birželio 13-osios, valstybės pareigūnų akylai saugotas verslininkas kategoriškai neigė jam mestus rimtus kaltinimus. Jis galėjo būti atsitiktinių sutapimų auka, bet jo horoskope yra klasikinių melagio požymių.
Pagal horoskopą jis meluoja tada, kai tai naudinga, kai reikia pasitenkinti arba patenkinti savo slaptą aistrą.
Šis žmogus gali būti susijęs su slaptosiomis struktūromis, draugijomis ir tapti tų pačių struktūrų auka.
Beje, prie slaptųjų struktūrų astrologijoje priskiriama daug kas – nuo oficialių valstybinių institucijų iki neformalios pogrindinės mafijos. Kuriai šių struktūrų priklausė minėtas asmuo, negalėčiau pasakyti, bet su kuriomis nors jų jis tikrai turėjo sąsajų.
Pagal tam tikrus astrologinius rodiklius, mirtis jį galėjo ištikti vandenyje arba veikiant nuodams. Nes už vandenį ir nuodus atsakingos planetos buvo itin negatyvioje padėtyje.
Tiesa, jei žmogus elgėsi netinkamai, manoma, kad Baltasis Mėnulis blogiausiu atveju gali nuvaryti ir į kapus ar nubausti apribodamas laisvę.
Šis asmuo savo horoskope turi pedofilams būdingų ženklų. Jis iš tikrųjų galėjo būti jiems priskiriamas.
Laimutė Stankūnaitė (g. 1986 04 08)
D. Kedžio dukros motina. Moteris ne kartą viešai pareiškė, kad mergaitės seksualiniu išnaudojimu įtariamam A. Ūsui mesti kaltinimai yra laužti iš piršto.
Žmogus gimęs itin sudėtingu metu. Pagal Mėnulio kalendorių – tai kritinė 29 Mėnulio diena, kuri laikoma Šėtono diena.
Tokie žmonės gyvenime susiduria su nemenkomis pagundomis, išbandymais. Jie gali tarnauti blogio jėgoms, jei nesirūpinama jų doru auklėjimu.
Jei nepakankamai kreipiama dėmesio asmenybei taurinti, tokie žmonės išauga problemiškomis personomis, neturinčiomis moralinių vertybių.
Šio asmens horoskope esantis Jupiteris, astrologijoje atsakingas už moralę, įstatymus, religiją, yra labai stipriai pažeistas.
Jupiterio ir Chirono planetos susijusios su morale, įstatymais, o Saturnas – su vidiniais principais. Kadangi šios planetos stipriai pažeistos, tokiam žmogui moralės, teisės principai paprastai nerūpi.
Tiesa, šio asmens horoskopas ganėtinai sėkmingas. Kad ir kokia būtų kritinė ir bloga padėtis, dažniausia pavyks išsipainioti ir net nugyventi gyvenimą laimingai.
Ar galima ja tikėti? Bent aš ja netikėčiau. Kadangi jos horoskope yra požymių, nurodančių į žmogų, linkusį keisti parodymus, draugus, nuomonę. Tai klasikinis sukčiaus, melagio ir vagies horoskopas.
Jos horoskopas įdomus tuo, kad be galo stipriai atskleistas Plutonas, Venera ir Marsas. Plutonas – karmiškai stipriausia planeta, būdinga žmonėms, kurie ankstesniame gyvenime buvo susiję su aktyviu seksualiniu gyvenimu.
Esant tokiai planetų padėčiai į šį pasaulį dažniausiai ateina nimfomanės.

Kažkas netikės, kažkam nepatiks, o kažkam tai bus tylus patvirtinimas, kad palaikydamas bent mintyse mažają Garliavos mergaitę, jos drąsujį ir jau mirties patalan atgulusį tėtį, jo išmintingą, ištremtą  seserį  buvo ir tebėra  teisingame kelyje. Tai tarsi blausus, nebylus  ženklas tamsoje – Žmogau, klausydamas savo širdies, tu nesuklydai…

Su pagarba Myra Kovalski

tumblr_inline_mjbk0nbRL61qz4rgp

Vienoj šaly byla viena… Sakmė (visi sutapimai su kur bebūtų vykusiais įvykiais atsitiktiniai)

Šešėliams vidurdienį nesimiega

Kartą vienoje šalyje viena politinė grupuotė, kurią „sparnu X“  įvardysime,  sukūrė ilgalaikį  planą „Vilties Prezidentas“ (VP).  Taip buvo siekiama suteikti žmonėms „uždelstos vilties“, kad „VP viską padarys, kad esą tik reikia kantrybės, ir t.t“.  Savotiškas garo nuleidimo mechanizmas, tuomet (per toje šalyje buvusią  krizę) itin reikalingas ir „sparno X“ politinių tikslų siekimui, ir jį remiančioms kapitalo grupuotėms.

Tačiau, kad „VP misija“ būtų sėkminga,  reikėjo persukti visuomenės dėmesį į kitas problemas. Nuo krizės sukelto „visuotinio nepritekliaus“, pavyzdžiui,  link teisėsaugos. Visi krizės sukelti nepritekliai turėjo būti „suversti“ korumpuotai teisėsaugai ir „sparnui X“ neįtinkančioms partijoms. VP „vilties misija“ turėjo „dirbti“, nesustingti, įgyti „dinaminį pobūdį“, praktinių veiksmų erdvėje liekant „už trečiojo kadro“.

Tam, kad tai (VP plano kontekste) būtų sėkmingai įgyvendinta, reikėjo „streso“, t.y. „rezonansinės bylos“, per kurią būtų pradėtas šių „persukimų“ įgyvendinimas.  Taip pat reikėjo ir jos „klampumo“ su aiškiai paryškinta „socialine versija“. T.y su tokia versija, kuri bet kokios kontrversijos skelbėjus tarsi savaime įtrauktų į kitą, t.y. neapykantai bei pasipiktinimo kėlimui pasmerktą, „barikados pusę“.  Kad „abi pusės“ taptų vis gausesnės. Vienoje pusėje – „tauta“, kitoje – „dėl visko kalti valdantieji bei JŲ  teisėsauga“.  O tai ir yra pagrindinė dirva  suirutėms bei priešpriešoms, kuomet, pasinaudojant sumodeliuota „vilties vizija“, iškyla „trečioji jėga“ su visiškai realia galimybe įsitvirtinti. Ir sumanė su „sparnu X“ susiję technologai sukomponuoti „pedofilijos bylą“…

Na, ir, kaip toje šalelėje vėliau išryškėjo, sumanymo IŠ PRADŽIŲ „sėkmingo“ būta.

Būtent „pedofilijos byla“ dažnai „prakalbindavo“ žmones visišku absurdu, esą „pedofilų klanas“ (su kurio įvaizdžiu buvo meistriškai „sukryžminta“ teisėsauga) ne tik prievartauja vaikus, bet ir didina nedarbą, mažina pensijas, ir t.t.

Taigi, krizės sukeltus nepriteklius buvo pavykę nustelbti jau pradžioje.

Na, o koks gi buvo tikslas taip ir nepavykusios, tačiau planuotos „antipedofilinės revoliucijos“? Dabar turiu omeny GALUTINIUS  TIKSLUS. Tai  buvo ir greitas „VP  komandos suformavimas“,  ir VP  galių išplėtimas, ir (atitinkamai) „sparnui X“ palankių politinių jėgų „įsiamžinimas“ tos šalies politiniame spektre.

Visa tai ir  planavo Trečioji jėga.  Būtent tą Trečią jėgą ir reikia įvardinti kaip tą jėgą, apie kurios „darbus“ net nenutuoks nei viena, nei kita „rodyklių persukimui“ skirtam „socialiniam stresui“ sukomponuotos „pedofilijos bylos“ pusės.

Apie planą mažai kas toje šalyje žinojo. Kitaip ir negalėjo būti. Daugelis šiame plane dalyvavusių, ar į jį įtrauktų, žinojo tik pavienes nuotrupas. Pagal principą: „kiekvienam savo“. Gal net pats VP daug ko nežinojo… Tad ką jau kalbėti apie kitus, „tamsiai“ naudotus šiame plane žmones…

Daugelis manė, jog dalyvauja gerame darbe, tačiau iš tikrųjų „antipedofilinės  revoliucijos“ , jei ji pavyktų, finalas būtų klaikus bei dramatiškas. Jau pats metodas, kuriuo buvo aktyvuojama ši „revoliucija“, kelia šiurpą.  Ir vargas tam, kas toje šalyje tiki, esą „tikslas pateisina priemones“. Gerais norais pragaras grįstas, o ne atvirkščiai.

Kiekvienam savo…

Sunku pasakyti, kaip toje šalyje buvo pradėtas klaikus, ir, kaip paaiškėjo, klampusis „antipedofilinės revoliucijos“ scenarijus.

Kalbama , jog iš pradžių buvo du meilužiai – S.L. bei U.A. Tačiau, kai ten ši byla įsibėgėjo, šiai tiesai nebuvo leista išlįsti net kaip versijai. Pirmieji bandymai (per TV) buvo kaipmat užgniaužti, o tai, kad „visažinis“ „melo detektorius“ beveik atskleidė šių dviejų žmonių tarpusavio santykių ypatumus- apskritai nutylima. Nes… Tam, kad byla būtų klampi, negalima leisti atsirasti jokiai logiškai paaiškinamai grandžiai, kuri galėtų nurodyti kaltinimų (pagrįstų ar absurdiškų) MOTYVUS. Turi likti „skylė“. Viskas turi atsirasti taip, kad vėliau pasipiktinę žmonės išgirstų, esą tai „atsirado iš niekur“.

Va, būtent taip ir buvo toje šalyje daroma. Nes, kai, anot „oficialių versijų“, viskas „atsirado iš niekur“ (brukama mistika palieka nišas, siekiančias užsipildymo), daugelio žmonių sąmonė per žingeidumu virstantį užsispyrimą tampa itin imli neoficialioms, tačiau nematomų jėgų komponuojamoms, versijoms. Tarp jų ir bene šlykščiausioms. Ir ta šalis nebuvo išimtis!

O kas vėliau? Minėtas U.A. buvo vienos gan gausios bei įtakingos „giminės“ apkaltintas šlykščiu nusikaltimu. Bet… U.A. turėjo daug įtakingų draugų (nors aš tai mėgstu vadint pertekliniais kontaktais, bet ir čia – kiekvienam savo). Tačiau turėjo jis ir priešų… Toje pačioje minėtos šalies „spec.tarnyboje“. Ką gausime subendrinę? O gausime štai ką.

„Pertekliniais kontaktais“ „apaugęs“ U.A., būdamas apkaltintas pedofilija, padrikai puolė „pas draugus“ ieškoti pagalbos. Na, o kas ieško, tas randa! Tačiau būna ir taip, kad „pagalba“ suranda žmogų. Tai tas atvejis, kai „pagalba“ tampa paspęstais spąstais, anokiu kabliu.

U.A. visą jam skirtą ateities dalelę tikėjo, kad jam „padėjo nuoširdžiai“. Ir kad dar padės.

Na, ir… Jam ėmė ir padėjo. Tiesiog… Nėra sunku pasiekti, kad kaltinimai būtų tikrinami bei pertikrinami dešimtis kartų! Juk tai galima net gerais ketinimais pridengti! Vizualiai byla buvo sulėtinta. Bet…

Lygiagrečiai su tuo „sulėtinimu“ buvo imta skubinti jį apkaltinusios „įtakingos giminės“ narį. Atsirado žmonių, kurie „neleido jam vežti esą nuskriaustą vaiką į neutralią aplinką“, neleido net per apklausas kalbėti be konsultacijų su tos pačios įtakingos giminės atstove, ponia N., toje šalyje buvusia įtakinga teisininke, ir… vis suteikdavo ir suteikdavo „medžiagų“ apie „pedofilų klaną“.

Taigi, vieni lėtino (tyrimą), kiti skubino ir skubino . Vieni „gerais sumetimais“ lėtino „oficialų tyrimą“ dėl U.A., kiti skubino ponios N. giminaičio pradėtą „nuosavą tyrimą“.

Na, o tarp dviejų auklių vaikas gali visai „be galvos likti“. Atsirado dar du „pedofilai“, ir aprašomame etape tai jau nebuvo sunku padaryti.

Kiek žmonių galėjo įtakoti šią „įtakos akciją“? Užtektų 4-5, tad jokios mistikos! Na, dar tiek pat visokių tarpininkų, nesuvokiančių savo tikro vaidmens…

Galiausiai, peržengęs „negrįžimo tašką“, t.y. dėl ištisos visumos priežasčių buvęs negrįžtamai įsiurbtas į kur kas už jį galingesnį procesą (įtaką), ponios N. giminaitis ėmė šaudyti. Kokia buvo tomis dienomis jo dvasinė bei psichinė būklė – sunku pasakyti.

Beje, o kodėl šaudė norvegas Breivikas? Juk jo vaikų niekas neprievartavo! Jo oficialūs motyvai migloti ir lig šiol sveikam protui nesuvokiami. Čia – tarp kitko…

Vėliau tą ponios N. giminaitį, dar bandžiusį slapstytis nuo tos šalies teisėsaugos, galimai taipogi po „pagalbos“ priedanga įviliojo į spąstus jau kiti, vėliau prisijungę „vykdytojai“ tos pačios „trečiosios jėgos“, kuri ir strategavo „antipedofilinį maištą“, galėjusį kilti jau po to ponios N. giminaičio laidotuvių.

Nekilo. Nors jo šalininkai bei procesui ėmusios „vadovauti“ ponios N. pasekėjai iki šiol yra įsitikinę – šį „kovotoją prieš pedofilus“ nužudė teisėsauga, „dirbanti pedofilų klanui“. Scenarijus sėkmingai vystėsi toliau.

Pirmosios bangos atslūgsta greitai

Minėjau U.A. „draugus“, „padėjusius“ jam, kad būtų toje šalyje sulėtintas jam mestų kaltinimų tyrimas. Tačiau…

Buvo ten ir daugiau visokių „geradarių-pagalbininkų“. Pavyzdžiui, kažkas „pasistengė“, kad jo draugei, anot tos šalies teisėsaugos vien „jo dalykiškai pažįstamai“ bei vaiko motinai S.L., nebūtų pareikšti įtarimai.

Kuo visa tai dėta čia gvildenamoje istorijoje? Ogi tuo, kad ir tai buvo tos šalies „trečiosios jėgos“ minėto plano, „antipedofilinės revoliucijos“ klampaus strategavimo sudedamoji grandis. Nes, jei iš visos grandinės būtų pašalinta ši „nekaltai apkaltintoji“, klampus procesas galėjo ir nutrūkti. O dabar…

Bet kokio teismo sprendimas „grąžinti vaiką motinai“ tapo visiškai motyvuotas. Nors žmonių dėmesys, tęsiant „žaidimą“, buvo vėl persuktas. Dabar jau – į teismus. Į „pedofilų paveiktus teismus“…

Ir ta diena netrukus išaušo. Vienas tos šalies teismas priėmė sprendimą „grąžinti vaiką jos motinai S.L.“. Ir prie ponios N., kurios namuose buvo tas vaikas, valdų, ėmė buriuotis žmonės, nepatenkinti to teismo sprendimu. Kai prie ponios N. valdų atvyko teismo antstolis, susirinkę žmonės jam, kelių policijos pareigūnų atlydėtam, neleido patekti į ponios N. gyvenamąjį namą. Ir… Nors tos „minios“ vedlys M. elgėsi gan agresyviai, policijos pareigūnai tuomet itin lengvai pasitraukė…

Žmones apsvaigino „lengva pergalė“. „Mes nuo šiol vykdysime teisingumą!“,- toks šūkis tuomet buvo brukte brukamas į žmonių sąmonę.

Žmonių „objekte“ gausėjo, tačiau… Nebuvo jokio požymio, kad „lengvoji pergalė“ prieš „pedofilų klaną“ virstų suirute, galėjusia išplisti į kitas tos šalies vietas. Dauguma tos šalies žmonių, jei ir domėjosi šia „istorija“, tai ne tiek, kad „išeitų į gatves“, kaip daugelis vis dar įsivaizduoja „revoliucinę situaciją“.

Bet… Po poros savaičių teismo sprendimas buvo panaikintas. „Revoliucijos“ priešininkai, – „sparnas Y“, ėmė suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Ir ėmė priešintis. „Aršuolis M“, kažką toje „pedofilijos versijoje“, kurią skelbė ponios N. pasekėjai, „aptikęs“, „perėjo“ į kitą šios bylos pusę. Ir daugelis kitų žmonių, tomis dienomis esą „vykdžiusių teisingumą“, ėmė kažką (itin destruktyvaus) nujausti arba net aiškiai suprasti.

„Antipedofilinės revoliucijos“ rengėjams prireikė dar vieno „laiko rezervo“. Nes aprašytame etape „revoliucija“ aiškiai per anksti ėmė „ryti savo vaikus“.

Ponia N. paskubėjo atsižegnoti nuo ją neva „išduodančių“, t.y. nuo jau tada pradėjusių kažką nujausti ar net suprasti žmonių. Ji ėmė skelbti esą net nepažįstanti jų. Ir prie jos valdų kelias savaites budėjusių žmonių ji neva „nei nepažįsta, nei pažinti nenori“.

Taigi, „revoliucijos“ strategams prireikė laiko rezervo. Juk buvo puikiai žinoma, kad teisminiai ginčai bus atnaujinti. Tai buvo ir objektyvi tikrovė, ir …poreikis.

Beje, „proceso“ tęsimu buvo suinteresuotas ir politinis „sparnas X“, ir jau minėtas, bei ką tik aprašytu laikotarpiu „kitą bylos pusę“ pradėjęs remti „sparnas Y.“ Skyrėsi tik požiūriai į to „tęsimo“ bei jo detalių REALIZAVIMO GALIMYBĖS IR KELIAI. Na, ir metodai. Ir poniai N. buvo „pakuždėta“ kurti savo judėjimą bei (priklausomai nuo situacijos) gal net politinę partiją.

Esmė tai, kad „trečiosios jėgos“ (sparno X) strategai šiame etape sumanė „gelbėti revoliuciją“, perkeldami jos „epicentrą“ nuo „nepavykusios“ (jau du kartus) „gatvės“ į politinę plotmę. Per kuriamą „judėjimą“ su vizija į „visiškai naują politinę partiją“ (dar vienas tikrosios Trečiosios jėgos pridengimo būdas) gali atsirasti galimybių valdyti procesą. Kitaip tariant, šiame etape „revoliucijos strategai“ lyg ir ėmė suvokti, kad „minia“ turi būti ne tik „gausi“ (nors ir tai nepavyko įgyvendinti), bet ir valdoma. O per valdymo centrą, tiksliau – per įtaką jam, lengviau reaguoti į jau priešprieša tapusio proceso netikėtumus bei staigmenas.

„Pojėdėm, krasotka, katatsa, davno ja tebia podžidal…“

Tai žinomos dainos žodžiai, tinkantys U.A. „galo pradžios“ įžangai. Taigi, U.A. turėjo „daug draugų“, ir tarp jų atsirado „trečiosios jėgos“ plano vykdytojų, kurie jam „padėjo“ „atsilaikyti“ prieš kaltinimus 2008 metais, tuo pačiu (ir pagal bylos „įklampinimo“ planą ) ir sąlygodami šių kaltinimų sureikšminimą bei pradinį jų rezonavimą.

Na, o kas buvo vėliau?

VP domėjosi byla. Po 2009 spalio žudynių tai tapo „galima“. Ir, „kaip tikėjosi prezidentė“, generalinis prokuroras (pirmoji „revoliucionierių auka“) pažadėjo, kad U.A. kaltinimai bus pareikšti.

Tačiau… Prokuratūra galėjo pateikti kaltinimus tik pagal operatyvinę informacija (taigi, retas atvejis, įpareigojantis ieškoti siūlų ir siūti bylą). Operatyvinė informacija vis ta pati. Nepadorus elgesys su L.S. vaikui matant. Bet…

Ši versija juk „violetinio sąmokslo“ rengėjų buvo užgniaužta! O jei tyrėjai vis dėlto suras tvirkinimo įrodymų? Juk tada ir mergužėlė neišsisuks… Ir nutrūks klampios kautynės, turėjusios sprogti scenarijaus numatytu momentu! Vėl negerai…

Nesvarbu, kad žinančių padėtį palyginti nedaug. Užtat technologija gera, viskas numatyta joje. Ir… Patys „violetiniai“ ėmė vėl ir vėl protestuoti: „Kodėl tvirkinimas, kodėl tik tvirkinimas?“

Generalinis prokuroras buvo priverstas atsistatydinti.

VP ėmė dairytis „savo žmogaus“ į raktinį postą. Tiesa, generalinio ji nepamiršo, išprotegavo iki apygardos teisėjo. Na, o ką daryti su byla, kuri vasarą bus teisme?

Dėl visa ko buvo panaikintas vieno miesto teismo teisėjo sprendimas (tų pačių 2010 metų pavasarį paskelbtas). Juk DU DARBAI KARTU NEDAROMI. Bet… O ką šiomis dienomis daryti su U.A. teismu? Juk teisėjo sprendimas plius Trečiosios jėgos organizaciniai gebėjimai parodė, kad „judėjimas reikiama linkme“ pavyksta! Iki prielaidų ypatingajai padėčiai (perversmui) dar toli, bet…

Ir tada vėl iškyla „geradariai“ U.A. „draugai“. Antai, važiuokim, bičiuli, prasiblaškyti!

Kam U.A. buvo brangus? Nebent tėvui ir motinai. Koks jis bebūtų, bet… tėvas ir motina – tai šventa. O kiti? Pinigėlių trokštanti G.? Draugai (tarp jų ir nuo jo pavargę verslo partneriai)? Buvę kolegos (galimai) iš VSD agentūros? Tarp VSD buvo ir vienos partijos steigėjo žmonių. O tas vai kokių sąskaitų U.A. Turėjo…

Na, kaip jau minėjau, tarp U.A. draugų buvo Trečiosios jėgos atstovų. Ir štai: „Atsisakyk apsaugos, mes tave saugosim“. Paskui: „Važiuokim pailsėti, pasivažinėsi keturračiu…“

Ir…Važiuoja U.A. su „šeima“ bei… su pertekliniais kontaktais. Geria nežmoniškai. Tai suprantama. Žmogaus gyvenimo forma pakeista. Atėjo metas „išpirkti nuodėmes“, kokios mažos ar didelės jos bebūtų.

„Krasotka“. Štai toks įvaizdis jo, „tolerancijos įsikūnijimo“, galvoje, buvo susidaręs nelyginant savigyna. Ir štai…

Ar kas trukdys jam, „krasotkai“, sėstis į keturratį ir lėkt kažkur? Aišku, jog ne. Tačiau ar įkaušusi kompanija pastebės, jog jis netoli nuvažiavo (įklimpo posūkyje), o iš kompanijos dingo dar vienas žmogus? Aišku, kad ne. Žinia, taip visada nutinka, kai turi „daug draugų“. Važiavo. Gėrė. Ramino. Paskandino… Budelis kitas, metodas tas pats. Kodėl? Todėl, kad tam tikromis aplinkybėmis BALOJE PASKANDINTI gali tik SAVI. Ir itin lengvai. Pakanka tik tarti – „važiuokim pasivažinėti“, o kad „tavęs lūkuriavau“ – tarti kaip ir nebūtina…

Prarastas laikas

Po visų „įtariamųjų“ „žūties“ revoliucijos rengėjai patys ėmė painiotis. Tyla jau buvo ne jų byla. Reikėjo , kaip jie manė, „atidėti suirutę“ ir imtis „konstruktyvaus preliudo“. Kurti partiją.

Ir čia „revoliucijos technologai“ daug į ką neatsižvelgė. Lietuva jau buvo nebe ta, kaip 1993 metais.

Sumanymas buvo toks. Paskubinti Trečiosios jėgos politinį legitimizavimą, sukurti naują poliarinę porą- konservatoriai plius „V. partija“. Aišku, toks finalas būtų antiistorinis, ir virstų tragedija.

„Revoliucijai“ priešintis ėmė irgi ne kvailiai. Irgi „konstruktyviai“. Būtent tada, 2010 rudenį, į V. partijos pradinį štabą buvo mestas destruktorių PIRMASIS EŠELONAS. Tas, kuris ateina tam, kad būtų IŠRYŠKINTAS ANTROJO EŠELONO, tokiu būdu įtvirtinant pastarąjį tarp organizatorių.

Partijos įkūrimo scenaristai ne tik nenutuokė apie „ešelonus“. Jie net neatsižvelgė į elementarią žmogaus prigimtį. Į tai, kad yra kitų „ešelonų“- garbėtroškų bei karjeristų.

Ir štai tada, kai „revoliucijos“ strategai pamatė (2011 rudenį), kad „konstruktyvioje erdvėje“ jie pralaimi (iniciatyvą ėmė „antiprezidentinės jėgos“), ir prasidėjo „antroji Garliava“. Vėl buvo ten mestos pajėgos. Vėl. Bet… Istorija pasikartojo farsu.

Gera mums čia būti, bet metas mums jau baigti

Taigi, atėjo paskutinioji aktyviosios įvykių raidos dalis. Teismui priėmus nutarimą grąžinti vaiką S.L. „per dvi savaites“, vėl ėmė kartotis kadaise jau vykusi istorija. Prie ponios N. namų vėl ėmė rinktis žmonių. Tiesa, jau ne taip greitai, ir ne taip masiškai, kaip tada, kai jau pirmąją „maišto“ dieną policija neįveikė „aršuolio M“, vėliau perėjusio į S.L. ir „amžino poilsio palydėto“ U.A. šalininkų pusę. Laikas bėgo, juk jo buvo. Žmonių vis dėlto daugėjo. Tačiau juos ten jau siuntė abiejų „sparnų“ veikėjai.

Ir svarbiausia yra tai, kad ir vienas, ir kitas „sparnas“, iki šiol konfrontavę tarpusavy nematomose kautynėse, dabar jau nebyliai tarsi sutarė dėl vieno – „visa tai“ reikia baigti. Tik dabar jau esme tapo tai – o kaip baigti? Juk kiekviena baigtis yra sąlyginė, nes turi tęsinį. Nes kiekvienas vyksmas, vos tik pasibaigia, tampa preliudu kitam procesui, kuriam vykstant taipogi teks gyventi, veikti, „strateguoti“. Ir kiekviena forma ar „kokybė“ gali baigtis tik pereidama į kitą formą ar įgydama naująjį turinį.

Taigi – reikia baigti. Bet kaip baigti? Ir kodėl?

„Sparnas X“ jau buvo suvokęs tai, kad jo užmačios pralaimėjo. Lėmė prarastas laikas bei sąlyčio su bent kiek platesnėmis žmonių grupėmis nebuvimas. Šie strategai pasijuto patekę į savo pačių technologijų sukurtus spąstus.

Jie ir tie, ką jie čia pakvietė, atsidūrė toje „lokalioje srityje“, iš kurios jau nėra kelio „atgal – į plano tąsą“. Prarastas laikas, žmonių palaikymo stoka ir… be galo margos gretos, tarytum šaukte šaukiančios ir „sparno Y“ deleguotus „gynėjus“ kompanijon.

Taigi, kai nepavyksta, būna itin svarbu laiku sustoti. Nes jei dabar tęsti, galima „prisižaisti“. Galima būti išryškintiems. Ir tada jau viskas, tada…

O ar turėjo „X-sai“ sklandų veiksmų planą, ar tiesiog ėjo savo tradiciniu keliu, siekdami sukelti toje šalyje neramumus, o toliau esą „būtų veikiama pagal aplinkybes“? Štai ir nebuvo „neramumų“. O „aplinkybės“, pralenkdamos juos, atskubėjo pirmosios. Ir jei aplinkybės pasirodė esančios stipresnės, tai būtina bent jau laiku „suvynioti meškeres“. O ką, praeis keleri metai, gal dar mėginsime vėl. Juk nėra jau tų „įtariamųjų“, išskyrus vieną. Atnaujinti bylą, surasti krūvą kaltų pareigūnų, smogti „sparnui Y“ už nūdienos nesėkmę. Juk tai tas pats, tik įgyvendinimo formos būtų kitokios… Taigi – ne viskas dar prarasta, jei tik laiku baigsime…

„Vilties Prezidentas“, dar prieš mėnesį lyg ir užtaręs ponią N., daugiau su nieko ta tema į kalbas nesileido.

Visai kitaip mąstė „sparno Y“ strategai. Tarytum nuspėdami jau bene parblokštų priešininkų mintis, jie ėmė elgtis visai kita kryptimi. Aišku, „didieji darbai baltomis pirštinėmis nenuveikiami“, tad ir šie turėjo ką slėpti ir dėl ko skubėti. Skubėti baigti, tik jau kitaip. Ir todėl būtent „Y-kai“ ėmė elgtis ties ponios N. valdomis itin radikaliai bei „revoliucingai“, sutelkdami ten net pastiprinimą iš tos šalies sostinės.

„Y-kai“ naudojo taktiką: nori galutinai pribaigti priešą, tai apsimesk juo, imituok jo veiksmus, dezinformuok labiausiai ištikimus jo šalininkus, mėgdžiok jį iki pats perimsi jo galių, aną nusilpnindamas.

Ir istorija ėmė kartotis farsu. Buvo sukeltas itin lokalus „revoliucijos farso“ protrūkis. Su tais pačiais šūkiais, kuriuos „sparnas X“ skelbdavo bene trejus metus. Parblokštam konkurentui buvo parodyta jo vieta, bei kad atėjo metas iš jos trauktis.

„Y-kai“, kadaise sumaniai skaldę „ponios N. partiją“, dabar taip pat sumaniai, ir, žinoma, operatyviai ją sukūrė. Su visais svertais, būtinos visaverčiam jos valdymui.

Ponios N. rinkimų kampanijai buvo parūpinta „reginių“. Po „lokalios revoliucijos“ protrūkio itin greitai įvykęs (itin brutalia forma) vaiko perdavimas S.L. buvo palydėtas mitingų tos šalies sostinėje. Na, pirmiausia, žinoma, prie VP rūmų.

Taigi, „sparnas X“ pralaimėjo ir „paslėpė galvą smėlyje“ . Ar tiesiog “nukėlė savo planų , tik jau kitomis formomis, įgyvendinimą”…. Kas ten dabar susigaudys toje kitoje šalyje bei jos politinių užkulisių peripetijose?

Jų priešininkai ėmėsi pridengto šantažo, taip tarsi „įtvirtindami“savo pergalę (jie žino- pergalę būtina dar ilgai gint bei saugoti) – ėmė kelt bylas vis tai pačiai poniai N., pagaliau tapusiai tos šalies parlamento nare. Jos užmiršti nebuvo leista. Ir…Nors naivu tikėti, jog tos šalies „vilties prezidentas“, dėl kurio galių stiprinimo ir užvirė visa ši košė, išdrįstų ponią N ginti ( patarėjai jam tikrai to neleistų), vis dėlto tikėtina, jog „Y-kai“ ir tai norėjo išprovokuoti. Juk nugalėtojams yra būdinga nesustot pusiaukėlėj ir tęst puolimą.

***

Na, va tokia istorija apie vieną bylą vienoje, „atskirai paimtoje“, šalyje. Ir apie nepavykusią tam tikro tos šalies „sparno“ rengtą „antipedofilinę revoliuciją“. Gerai, kad ta šalis kažkur labai toli, už jūrų marių, ir kad ten nevyksta traukiniai…

Ir dar. Kiek teko dar išgirst iš tos šalies reikalų žinovų – „sparnas“ X jam kadaise vienaip ar kitaip pasitarnauti bandžiusią ponią N tiesiog evakavo iš šalies. Kol… Kol aprims aistros…

Sergejus Sokolovas

Paimta iš portalo Karštas Komentaras

Nuotraukoje  :Seimo pirmininkės pavaduotojas V.Gedvilas – viename pirmųjų antipedofilinių mitingų. KK nuotr.

Gedvilas-mitingas-

Prakeiksmas už Deimantės ašaras

Šiandien teisėjas V. Kondratjevas padarė baisią avariją. Žuvo jo kolegė, kita teisėja.  Mes šį teisėją atsimename, kaip teisėją atidavusį a. a Drąsiaus dukrą Deimantėlę į tuomet kaltinamąja vaiko liudijimu pedofilija motinos nagus.
 Tūkstančiai žmonių tą gruodžio 16 teisėjo V. Kondratjevo nutarties dieną prakeikė tokį teisėją. Nors galbūt jis tik tik maža šio klano mozaikos dalelė. Sraigtelis negalėjęs pasielgti kitaip.
Kitokius klanas, pasikinkęs sistemą, negailestingai sutraiško.
Pas pedofilus tokia sąvoka kaip gailestis neegzistuoja. Kas bent kažkiek stebi spaudą – skaitė, kad ir Nikole Kidman tėvas priklausė į elitiniam pedofilų klubui. Jame vaikus ne tik gurmaniškai prievartaudavo, bet ir surengdavo jų medžioklę su specialiai išalkintais koviniais šunimis privačiuose Australijos miškuose. http://beforeitsnews.com/power-elite/2014/09/nicole-kidmans-father-dies-amid-pedophile-child-murder-ring-allegations-video-2446870.html
Pajutę neribotos valdžios ir kraujo skonį jie triuškina visus kas pasimaišo jų kelyje. O tuos kurie pasikėsina atskleisti jų purviną paslaptį naikina iki mirties.  Ir tai nieko nuostabaus- pedofilija labai gėdingas nusikaltimas.
Joks pedofilas neprisipažins tenkinęs seksualinius geidulius su vaikais, tik ims kaltinti jei ne auką, tai  ją remiančius žmones.  Tokia pedofilų praktika visame pasaulyje.
Todėl pedofilu buvo ilgą laiką daromas Deimantės tėtis Drąsius Kedys, taip pedofile buvo vadinama ir jo sesuo Neringa Venckienė ( pamontavus, iškarpius  Drąsiaus darytą mergaitės filmuotą liudijimą), o kadangi šių dviejų nebeliko- vieno gyvųjų tarpe, kitos dar brangioje, bet pakirmijusioje Lietuvėlėje, klanas nusitaikė į senelius, Deimantės meiliai vadinamais diedukais.
Ir lai Stankūnai iš prišnerkštos laiptinės nesisavina šio pavadinimo. Jis jiems nepriklauso. Morališkai.
Beveik po penkių metų, kaip atsimename pedofilijos byla prasidėjo Drąsiui nunešus pareiškimą dėl dukters tvirkinimo ir prievartavimo 2008 lapkričio 28, ilgai tempus bylą, per kurią neaiškiomis aplinkybėmis žuvo tiek pats Drąsius,  tiek  anuometinis kaltinamasis kaišiojantis sysalus vaikams į burnas.
Byla mėtoma kaip karšta bulvė plonėjo, dingo dauguma parodymų, liudijimų, nebuvo įtraukti nepalankūs melo detektoriaus parodymai, nepalankūs liudininkai ( pastaruosius prigąsdindavo ir šie prisimindavo apsirikę ar melavę ) kaltinimai nedorai mamai buvo panaikinti neatsižvelgiant į neapskundžiamą ir galutinę 2009 spalio  6 nutartį   pareikšti įtarimus biologinei motinai L. Stankūnaitei, mažoji liudininkė išklykinta kojomis į priekį 2012 gegužės 17, seimui užsimerkus ir prievartos nemačius.
Prievartą mačiusius ir po šiai dienai tampo po teismus ir deda baudas. Patogiau buvo nematyti.
Beviltiškai reikalavę tiesos žmonės nusivylė ir pamažu ši istorija ėmė grimžti į užmarštį.
Dauguma nori ramaus gyvenimo, be  kaukėtos policijos įsilaužimų, be kompiuterių , telefonų konfiskavimų, be absurdiškų kaltinimų tai už sekimus, tai už žudymus ar nuomonės pasakymą. Vien žodis pedofilas bet kokiame kontekste įžeidžia kai kuriuos A. Ūso giminaičius ir šie bando pasipinigauti.
Nors upės ir nebeužtvenksi, bet žmonės mintimis nebelaiko įsikibę šios Garliavos mergaitės tragedijos taip kaip anksčiau.
Kai paleidžiama idėja fix, mintis, ar  berezultatis veiksmas – įsijungia karmos dėsnis, prieš kurį bet koks klanas yra bejėgis. Karmos nepapirksi pinigais, sočia tarnyba. Prieš karmą neištrauksi kompromato. Nepašantažuosi ir neprigąsdinsi. Karmai nereikia vietos partijos sąraše, ar nemokamų populiarinamujų  straipsnių  dienraštyje Lietuvos rytas. Jai nusispjaut į pravardžiavimą violetiniu, patvoriniu. Karma veikia tvirtai, užtikrintai ir nestabdomai.
Gal todėl šiandieninis įvykis su anuometinio Kėdainių teisėjo nelaime priminė prieš lygiai metus (2013 10 29) išplatintą lyg prakeikimą, lyg senovišką užkalbėjimą kaltiesiems Kauno pedofilijos byloje.
Autorius šių žodžių taip ir nebuvo surastas.
Nepykite, atleiskite visiems pedofilijos bylos smaugėjams, klano sraigteliams ir nesusivokėliams  bei potencialiems niekšams iš prigimties, užuodusiems kraujo skonį ir atbėgusiems jo palakti.
 Leiskite karmai tekėti laisvai ir pačiai juos išsirankioti. Neprisiriškime prie blogio nei savo skaudžiais atsiminimais, nei teisėtu pykčiu. Paleiskime juos mintimis. Lai garma ten kur jiems lemta… Ramybės ir susitaikymo visiems, kad  ,,kaip danguje taip ir ant žemės,,
Kartais, ypač nuskriaudus našlaitį karma nelaukia sekančio gyvenimo, o ima veikti šiame…
Keistasis Užkalbėjimas arba Prakeiksmas o gal koduota žinutė – ,,žinantiems ,,

“Nė vieno nebeliks gyvųjų parazitų tarpe. Kai paslaptis juoda – šešėlis baisiai ilgas. Patrumpintas jis bus ligi šaknies. Vienu sprigtu nuspjauta bus kas gyva, bet negyva…

Bevardžiai domino – Sistemos elementai – keli sraigteliai, jų nedaug. Jie dar yra, bet jų jau nebėra. Visi jie nulemti nueiti nebūtin. Ir tai natūralu – visuomet šitaip būna – jie dingsta tylomis, net nesupratę, kas įvyko. Kalti jie patys, pasirinkę taip gyventi – pavegetuoti sočiai, bet trumpai…

Kas dengia dumblą, tas nueis į dumblą. Tai normalu – tenai jam ir vieta, nes pats ją pasirinko. Kad nesupranta, ką padarė – jo paties bėda. Tas, kas daryti gali, bet nedaro, tas – naivus. Kas saugo juodą paslaptį – savęs nesaugo. Kad paslaptis nebūtų atverta – užvertas bus kiekvienas, kas iš jos pavalgė…

Tai dėsnis, kuriuo remiasi Tamsa. Inkognito gyventi kūnui patogu, bet sielai – pražūtinga. Kai gyvastis nutrūks, suprasi – kur buvai įbridęs. Juoda slaptis juos pririša, kaip šunį. Ir jie neturi kito kelio, tik – nuo būdos ir vėl iki būdos. Jie pasirašo tam, kad nesucyps, kada kažkas kastruos jų balsą. Nuo tos dienos gerklė jų virs tik vartais pilvui. To, kas jau pašlerbė iš juodo lovio, lemtis juoda, nes jis – jau nurašytas. Bevardžiai domino yra todėl bevardžiai, kad lengva būtų sunaikint…

Ir tai natūralu, nes tas, kuris neturi vardo – yra nepasiskelbęs, už ką ir vardan ko gyvena. Vaikus jau darote bevardžiais. Bevardžiais ir beveidžiais.

Pasaulis pasibaigs tuokart, kada bevardžių skaičius viršys skaičių laisvų, save pareiškiančių žmonių.

Kad Žodis buvo Pradžioje – jūs žinot. Kad Žodis, tai Įvardijimas, Žodis – Vardas – jau užmiršot. Tai kas bus Pabaigoj?

Žinok – ir vėl bus Žodis. Tas Žodis bus vieta tolesnio būvio.

Tik tiek.

Net tiek.

Tu pasakyk, kad išeitis yra. Jinai yra viena.

O slypi – drąsoje ištarti žodį. Skubėk sakyt!”

 

Su pagarba Myra Kovalski

.mistika

%d bloggers like this: